Laiškas kalendoriui

Mielas kalendoriau,

Ką tu man pasiūlysi šiandien? Galimybę persiversti į kitą dieną, į kitą kurį nors tarptautinį paminėjimą? O gal išrausi kokia nors valstybine švente, lyg elektrinė spiralė užvirsi gyvenimo prozoje besikapanojančių gyventojų kraują?

Žinai, kai tave prisimindavau, visada apimdavo prieštaringos jausenos: salstelėjęs baugumas, kartus ilgesys, harmoningo cikliškumo giluminis suvokimas (ne visada aiškiai apčiuopiamas), mirties ir gimimo kvapas, vienijančio gedulo ir vienijančios Šventės taurumas, sėjos ir derliaus brandos simfonija… Neretai ir išpūstaakis skepsis, intrigantė ironija lyžtelėdavo gyvenimo šunkelių apdulkintus akinius. Sūrus sarkazmas tarsi užkandis prie tekilos – geidžiamo būvio egzotikos.

Visada patyliukais svarstydavau, ar pajėgsi pasiūlyti mums kai ką daugiau nei laikraštinio popieriaus gylis… Pasišiaušęs atlapaširdėmis dienomis, plevėsuojantis šventų (ir nevisai šventų) vardų vėliavėlėmis tu visuomet kai ką turėjai minty (lyg atidžiai atlikdamas aritmetikos veiksmus)… Plėšomas it sūrio lazdelės, akimirksniu supūnančios istorijos skrandyje, bet…

Viščiuko plunksnomis išskrendantis į Nežinią (o galbūt į Žinią?) tu tarsi bylojai: „Per daug kreipi dėmesį į mane. Verčiau pasimatuok sekundės gelmę“.

(Kitokio atsakymo iš tavęs ir nelaukiu).

2010 07 02

O plačioje pievoje prie upeliuko ganosi dvi geros tetos karvės ir vienas raumeningas ponas arklys. Štai ir visa poezija.

Mirė Algirdas Brazauskas... o karvė atsivedė veršiuką...

Žydintys lubinai piliakalnių fone. Sigitas Geda. 1992-1998. Septynių vasarų dienoraščiai. Puikūs. Išties. 370 psl.

Informacijos šaltinis: internetu plintanti šiuolaikinė tautosaka
Nacionalinės lietuvių šventės

Sausio 1
Naujieji metai. Paminimi mirusieji praėjusiais metais. Taip pat minimi visi tie, kurių mirimo metinės bus ateinančiais metais. Susikaupimo ir rimties diena.

Sausio 8-20
Minimos Sausio 13 žudynės. Prie Spaudos rūmų, TV bokšto, eigulio trobelės Ažvinčio girioje ir t.t. Gedima pusė mėnesio ir ilgiau. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų ir pan. Šlovinamas Landsbergis.

Vasario 14
Šv. Valentino diena. Liūdima dėl pasileidusio Lietuvos jaunimo. Smerkiamas kapitalizmas ir pornografija.

Vasario 16
Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Einama į kapines prie signatarų kapų. Liūdima visų, mirusiųjų už Lietuvos laisvę. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų.

Kovo 8
Moters diena. Smerkiama komunistų šventė, vyrai sutrikę vaikšto ir nežino, ar pirkti gėlių, ar ne.

Kovo 11
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Paminimi mirusieji už Lietuvos laisvę. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų. Landsbergiui reikalaujama suteikti šventojo vardą ir pensiją.

Balandžio 15-16
Šv. Velykos. Smerkiami visi, nesuprantantys Velykų šventumo. Su liūdesiu palydima žiema.

Kažkada pavasarį
Minimos Lenino ir Hitlerio gimtadienių dienos. Žydai ir fašistai nerimsta. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų.

Gegužės 1
Smerkiama komunizmo išmonė - darbo šventė. Liumpenai eina į gatves ir girtais balsais klykauja: „algų, pensijų... dar kažko“.

Gegužės 6
Motinos diena. Smerkiamas ištvirkavimas. Liūdima dėl netapusių motinomis.

Gegužės 9
Į gatves išeina karo veteranai ir kažko reikalauja.

Gegužės 15
Partizanų diena - šlovinamas savanoris Nr.1 Landsbergis ir reikalaujama iš Maskvos kompensacijų.

Birželio 15
Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų.

Birželio 23
Birželio sukilimo diena - kažkas kažkur sukilo, kažkas kažką atkūrė... reikalaujama kompensacijų iš Maskvos...

Birželio 24
Joninės. Padidėja alkoholinių gėrimų apyvarta. Savaitės pabaigoje ekonomika pasiekia giliausią metų duobę. Penktadienį pusė įstaigų nedirba.

Liepos 6
Mindaugo karūnavimo - Valstybės diena. Liūdima iš įpratimo.

Liepos 15
Žalgirio mūšis - nesutarimų su Lenkija diena.

Liepa - Rugpjūtis
Minimos įvairios žudynių datos - partizanų, žydų, karaimų, japonų ir pan. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų.

Rugpjūčio 15
Žolinė. Niekas nežino, kas tai yra. Smerkiami bedieviai.

Rugpjūčio 23
Molotovo-Ribentropo paktas. Iš Maskvos reikalaujama kompensacijų. Minimi mirę už Lietuvos laisvę.

Rugpjūčio 31
Laisvės diena - kažkeliolikta laisvės diena Lietuvoje. Vieni ruošiasi eiti į mokyklą, kiti reikalauja kompensacijų iš Maskvos.

Rugsėjo 23
Lietuvos žydų genocido diena - išperkamos paskutinės gėlės, kurios liko nuo Rugsėjo 1d.

Spalio 25
Konstitucijos diena - reikalaujama iš Maskvos kompensacijų.

Lapkričio 1
Visų Šventųjų diena. Didžiausia šventė. Smerkiamos kapitalizmo šventės ir bedieviai, kurie švenčia Heloviną.

Gruodžio 24
Šv. Kūčios. Rietenų šeimos rate metas.

Gruodžio 25-26
Kalėdos. Visiems skauda skrandžius. Į silkę niekas pažiūrėt nebegali (o gal ir į mišrainę). Savaitei išnyksta visa ekonomika, išskyrus alkoholį.

Televizoriuj laksto kažkokie žmogeliukai su užrašais "FIFA". Čia turbūt reikėtų pritaikyti žūtbūt siekiančių save pateisinti kalbininkų siūlymą geriau sakyti „tuštutės“ arba galbūt „tuštukai“? FIFA. Tuštybių tuštybė ir viskas tuštybė.

O vis dėlto niekuo nerizikuoti reiškia nieko nepasiekti. Mūsų gyvenime bailumas nesiejamas vien su materialinėmis vertybėmis, ant kurių sėdime kaip višta ant kiaušinių, išperėdama ką nors arba nieko! Tai tinka visam mūsų būviui, iš tikrųjų – pačiam mūsų gyvenimui. Norėdami išvengti bet kokių nuostolių, mes pasislepiame dramblio kaulo bokšte, užblokuojame protą, sukaustome vaizduotę, sulėtiname širdį, daromės kiek įmanoma šaltesni, nes visų labiausiai bijomės skausmo, žaizdos, geriausiu atveju tampame lyg maži jūros gyvūnėliai – trapūs ir pažeidžiami, užsiauginę kietą lukštą, kuris saugo, bet ir įkalina nepralaužiamuose lėtai žudančiuose šarvuose. Tik rizika ir pavojai dera su gyvenimu.

Anthony Bloom „Dvasinė kelionė“

Tikėsim ir lauksim:

http://www.youtube.com/watch?v=MoKK7KsLjT4

„Niekada nesakykite, kad Dievas yra teisingas; jeigu taip būtų, jūs būtumėte pragare. Pasikliaukite jo neteisingumu, kuris yra gailestingumas, meilė ir atlaidumas“.

Šv. Izaokas Siras

Dažniau, negu mes įsivaizduojame, manoma, kad mylėti vienus žmones reiškia atmesti kitus. Dėl savo širdžių siaurumo arba dėl lojalumo saviesiems mes jaučiame pareigą nekęsti jų priešų, bet tai ne krikščioniška meilė – netgi ne žmogiška.

Anthony Bloom „Dvasinė kelionė“