- - -
Lyg mėlyno dangaus lašu
Mintim įsiskverbiu į žolę
Ir vaivorykštės miražu
Ant ežero paviršiaus puolu.

Mieli kaišiadoriečiai ir visi etninės kultūros gerbėjai!

Tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ programoje atsirado vietos ciklui „Iš gyvosios versmės“. Sekmadienį, gegužės 26 dieną, 12 valandą Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks šio ciklo renginys, skirtas Kaišiadorių krašto etnokultūros apžvalgai. Prisiminsime, kokį indėlį į Lietuvos etninės kultūros lobyną įnešė kaišiadoriečiai, paminėsime garsiuosius krašto dainininkus, pasakotojus. Apie atkurtą kaišiadoriečių tautinį kostiumą pasakos dailininkė-dizainerė Diana Tomkuvienė, tarmiškai kalbės, dainuos ir šoks Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, vadovė Laima Purlienė), Kaišiadorių kultūros centro ansamblis „Verpeta“ (vadovė Valerija Jankauskienė), Ringailių etnografinis ansamblis (vadovė Aldona Kamantauskienė). Kartu su Jumis dainuosime populiariausias Kaišiadorių krašto dainas, pasimokysime šokti du kadrilius. Norintieji tikriausiai ras ir pačių naujausių knygų. Renginys skirtas ne vien kraštiečiams. Jo tikslas – artimiau susipažinti su rajonų kultūra, atidžiau įsiklausyti į tarmę, pažinti kostiumo savitumą ir grožį, todėl tikimės, kad atvyksite ne vien Jūs, bet ir priminsite apie renginį savo draugams, artimiesiems.

Renginio organizatorė Laima Purlienė ir Vilniaus etninės veiklos centras

Šviesi diena lyg baltas laivas...
Kiek daug visatoje kelių!
Tik už visus greitesnis laikas. -
Vejuos - pavyti negaliu...

tulpių puokštelėj
ne drugelis nutūpęs
vardinis laiškas

piešiu delčią –
tik įkypai
vienas antakis...

Aš norėjau nukelti negyvus skliautus
Ir už jų tau pasaulį kitokį parodyti, -
Kad suprastumei tu –
Yra gyvas gyvenimas žodyje.

K.Kubilinskas
„Žodyje“

* * *
stebiu pilnatį,
o akyse
šoka saulutės...

* * *
Nespėja eglė sužydėt,
O ją parsivedam lyg vergę.
Mes – džiūgaujam, o ji žiūrėt
Pro ašaras negali – verkia.

Nes jai blizgučiai svetimi.
Žalia širdis ramybės prašo.
Tik trokšta likti savimi
Ir meilės – nors lašelio mažo.
* * *

* * *
Apniukusioj rudens trumpoj dienoj
Ieškojau žodžio šilto ir saulėto. –
Rinkausi jį iš tūkstančio kitų,
Kad išsiskleidęs vakare žydėtų...

* * *

Ruduo gražus spalvingais lapais
ir ilgai žydinčiais serenčiais...