Sidabro karta,
Kurta. Viskas pasiekta...
Lieka diagnozės...


Bandau rašyt -
Haiku vilionių konkursui
Viljokliėms rudens...


Neturiu teisės -
Kol nieko neįteigiau...
Balsuot už tsave...


Lieku paskutinis -
jei skaičiuosit iš galo.
Kertinis - Kerinčio(m)s...


Nenusisprendžiu -
nieko nenutikti negali...
kur dėti kanblelį?


Auksinės (centų) taupyklės
vargšui cituojančiam - Budą
Balsuoki dabar... ir bus dar.



~~
Baltų kalendorius (įžanga)




Santrauka:
Baltų kalendoriuje mėnesiai turėjo savo pavadinimus. Pvz. Sausis vadinosi Pušinis, Vasaris -Kadaginis, Kovas - ? birželis - beržinis, liepa - išsaugojo savo pavadinimą... Prašau pagalbos. Gal galėtumėte pasakyti, kur galėčiau susipažinti su minėtu kalendoriumi...
 (su jūsų pagalba atkursim „Medinį Baltų kalendorių“......


Man jau seniai taip norisi
iš užmaršties prikelti eilėse
senovės baltų kalendorių...
ir jį pritaikyti jau šių dienų -

 Žmonėms

 Jį man diktuoja balsas praeities,
 kai pasineriu į protėvių ir mintis,
 Tegu man mano dievas tepadės.
 Jei būsiu neteisus – pasmerkę teis tik –

Žmonės

 Medinis buvo mūsų kalendorius,
 nuo priešų paslėptas miškuose,
 ir atsiverdavo tiesa visa jis tiems,
 Kas santarvėj gyveno su gamta ir

Žmonėmis

Pakluso jis mėnulio ir mėnesinių 
dėsniams, patardavo, kaip elgtis
ir ką sėti, pjauti, net kaip melstis...
O svarbiausia – patardavo sutart su

Žmonėmis

 Tęsinys
 Pušinis (sausis)...
 Baltas lapas

+ K  + M + B

Šiandieną ryte aplankė netyčia -
Trys karaliai, o gal ir išminčiai.
 Ir paliko - paslėptą mintį kreida -
Jau raukšlėtos kaktos staktoje...

+Kelkis ir kurk siekdamas tikslo,
- Tai gyvenimui suteikia prasmę...
Tapki tik tuo, ko iš savęs tikiesi,
 Nes nugalėtojų- niekas neteisia...

+Mylėki visus, kurie tave myli...
Ypač tada, kai rinksies ar klysi,
Grius dangus ir žemė ims slysti,
Gal suprasi esąs - ne pasaulio ašis.

+Būk savimi, kol į dulkes vėl virsi,
 Ir daug metų po savęs - jau kituose
 Pats laikas lankyki kitus ir mokinkis,
 Kad po tavęs netartų: buvo + išėjo...

 Dabar jau ir pats išmintim dalinuos,
 Kol kas vienas - su trims, ir tik šeimoje,
 Tikiu ne visi išėjus jau klaus ir kartos...
 Buvo po saule žmogus, ar jis, nieko sau nepaliko?

 Ant sukrypusios durų staktos tris raides...


Už tave, dėl savęs, maldauju, kad būtum...










# Ipokrato priesaika

 O aš tikiu, kad #Ipokratas buvo,
 Tai jis parašė laišką – priesaiką...
Ir ją paliko ateities kartoms ir mums,
 Kad Jam prisiekę, sau iš(si)tęsėtumėm... #

 Protingas buvo vyras su žila barzda.
 Taip užkodavo mūsų medikų kartas,
 Kad patikėję – gavo galią gydyt ir net...
 Išgydyt patikėjusius silpna gera valia #  (minimalia)

 Prisiekiame kas kart, kai dedam # ženklą,
Tai jo # vardu mes skiriam gydymui vaistus,             
 Juos atskiriame tarpusavy, kaip nuodus...      
 Ir dozės skaičiais vaistus skiriam ir nuodų... #

Yra toks Hipokrato principas – „Tik nepakenk“,  
Orginale jis skamba „Insuspicio absurdum“,  
Google verčiasi „Naudokime mažiausia įtaką“,( Įsikišimą),    
Kai priimam sprendimą gydyti tikintį jumis ligonį#

Kaip poterius pasikartoju aš anamnezės žodžius, 
 Manyje atsiskamba perkusija ir auskultėja ...                    
  Išmokau aš laikytis aseptikos ir higėjos principų,  
Lyg šiol meldžiuos, kad vaistas taptų panacėja#                         

 Anksti ryte pabusdamas  ir vakare atguldamas -  
 Sapnuoju aš Tikiu ir vis minty kartoju ir kartoju - 
Ligonis sveikta pats, tikėdamas, kad veikia vaistas 
 O medikai paaiškina gera ligonio - vaisto sąveika#

 Kas buvo Ipokratas? Matematikas ar gydytojas?


 #   baltas lapas

 Pradėta: 12dieną 24val. 36 min.

 Baigta : 13dieną, penktadienį 6 val. ryto.
  
 Baltas lapas
2015-11-13 06:42:18
 

Neužmirštuolė nepamiršta 
net ir numirštant vieną kartą... 

Neužmaršumas kaltas čia

Neužmarščiai...


Neužmirštuolė liko atlape,
Tiek jau nedaug ir mūsų čia,
Su Sąjūdžio gyva dvasia,
Liepsnoj nudeginta daina ...
 
Praeis kiek metų. -Nežinia.
Užmiršim mes, gal būt, save,
Kad buvo barikados ir malda -
Ir mus visus suvienijus jėga...
 
Jėga ta neišnyko niekur– ne,
Iš išorės grasina vėl grėsme...
Viduj ji uždega kažką vis kurt...
Tikiu mokinsimės gyventi arba... ne.


Kas pasakys kuri labiau jėga
Suvienijo stovėt priš kitą jėgą?
Su akmenėliu užanty deje -
Mes krislą pastebime kito akyje...


Baltas lapas2014-01-12 22:12:00




Geomagnetinė audra jau:
Namuos ramybės nebėra
Visi konservus konservuoja
Ir folija galvas vynioja.

Dar uošvienė atvyko į svečius:
Žvakes paimk ir degtukus!
Vandens iš šulinio pasemsiu 
ir su jumis kartu gyvensiu.

O uošvis butelį degtinės
Iš Audi traukia bagažinės:
Va tuoj sušilsim, atsipūsim
Ir kaip nauja šeima mes būsim!

Prakeikiu saulę už audras
Už šią ir likusias kitas
Nes taip ir norisi kaskart 
nueit į mišką pasikart...

:D

 

Kadaise aplankė mane netyčia -
Trys karaliai, o gal ir išminčiai.
Ir paliko paslėptą mintį kreida -
Jau raukšlėtos kaktos staktoje.

+Kelkis ir kurk siekdamas tikslo,
Tai gyvenimui- suteikia prasmę...
Tapki tik tuo, ko iš savęs tikies,
Nes nugalėtojų- niekas neteis...

+Mylėki visus, kurie tave myli...
Ypač tada, kai rinksies ir klysi,
Grius dangus ir žemė ims slysti,
Ir suprasi esąs ne pasaulio ašis.

+Būk savimi, kol į dulkes vėl virsi,
Ir daug metų po savęs- jau kituose
Pats jau lankyki kitus ir mokinkis,
Kad po tavęs nesakytų: buvo, išėjo...

Dabar jau ir pats išmintim dalinuos,
Kol kas vienas - trims, ir tik šeimoje,
Tikiu ne visi išėjus jau klaus ir kartos...
Buvo po saule žmogus, ar jis, ką paliko?

Ant sukrypusios staktos kaktos ...



 

12. Eglinis (Gruodžio) mėnuo


Eglinis buvo paskutinis metų mėnuo-
Jį gimę žmonės - paslaptingi, tiesūs,
Galėjo stot į kovą ir būry vienminčių ...
ir vieni, kad nugalėtų ar garbingai mirtų.
 
Iš eglės žaliaskarės drožė karstą, vygę ...
Eglišakėm nuklodavo takus į begalybę.
Pagarbiai mintyse ištardavo – eglinis -
Lyg rodoma kryptis, kur turim siekt patekti...
 
Jo... Pabaiga, tai visada kažko pradžia,
Štai kokios gražios mažosios eglutės...
Palikę samanų paklodes, rymo pakelėj.
Jaunystė žavi -senstant, semiant patirtį.

Aistringos jos, kaip žalčio žmonos,
Visu grožiu atsiskleidžia namuose -
Tik išpuoštos  ir išdabintos norais...
Gali tikėtis rasti dovaną, tik ten padėjęs.


Vyrai gimsta jau su nuojauta simetrijos,
Jei traukia - įklampina, kaip gūdi giria,
Pasižymi anapusie nuojauta ir išmintim
Jei pasikliausi gins, globos ir saugos ...
 

Tą mėnesį užgimusiem - nebaisios pūgos  
Netrūks aiškumo eit viena krypti
Kurion visi, bet atskirai nueisime...
Toks turi būt žmogus nuėjęs metų kelią...


Kuo ras

Baltas lapas2014-01-03 23:56:31


Kaip galima metus kūrybškai
Įvertinti balais arba skaičiais,..
Geriau juos vertinti eilėraščiais.


Ei, Žmonės,

Man jau seniai taip norisi
iš užmaršties prikelti eilėse
senovės Baltų kalendorių...
ir jį priminti vėl - jau šių dienų -

Žmonėm

Jį man diktuoja balsas praeities,
kai pasineriu į protėvių svajas,
Tegu man mano Dievas teatleis.
Jei būsiu neteisus – pasmerks tik –

Žmonės

Medinis buvo mūsų kalendorius,
nuo priešų paslėptas mintyse (ir miškuose),
ir atsiverdavo tiesa jis tiems,
Kas santarvėj gyveno su gamta ir

Žmonėmis

Pakluso jis mėnulio ir mėnesinių  
dėsniams, patardavo, kaip elgtis
ir ką sėti, pjaut ir net kaip melstis...
O svarbiausia – patardavo sutart su

Su savimi  (žmogumi savy)

pirmą kartą 2009-09-06 11:12:06



2014m kuoroskopas


1. Pušinis (sausio) mėnuo

Pušiniu vadinos pirmas metų mėnuo ...
O šalčiai tais laikais - būdavo oho. 
Pušis ir pušys mylėjo žmones žmonės 
Kaitra ir šildė, ir palaikė jųjų ryšį... 

Vaikai užgimę sausio mėnesį,
Užaugdavo aukšti, sveiki, išlakūs,
Jei nenumirdavo - ilgai gyvendavo,
Nes atsinešdavo savybes medžio…

Merginos buvo – lieknos pušys,
Ir karštos, tarsi krosny malkos,
Niūniuodavo dainas, lyg ošdavo,
Kvepėjo jų plaukai paslaptimis…

Vyrai - suręsti, kaip pirkios rąstai,
Jei prakalbėdavo - trumpai, sausai,
Jei mušdavosi – malkų gaudavo visi,
Jeigu patikdavai - prilipdavo sakais…

Šeimos tais laikais dar buvo tvirtos,
O tuo labiau ledu, speigu sulydytos,
Nuogai pusnynų paklotus praėję, tirpdę
Vaikais jos puošėsi lyg miškas medžiais...

​Kuo ras


Atjojo zovada Naujieji –
Medinio žalio žirgo metai
Per žolę ir plikas ražienas,
Asfaltu ir tokia pat nuotaika...
 
Atjojo, žinoma, per greitai –
Ir kaip visada – taip netikėtai...
Ir nieks jau neleis brastoj -
Medinį kuiną keist į arklį...
 
Po pažastim apžergęs žirgą –
Pirmyn šuoliuosime sparčiai,
Bamblys trimetis - jodys tėvą...
Gyvenimui atsigulant į užmarštį.
 
Lai nuostabiausi metai bus –
Žalioj žolėj eiliuosime žirgus...
Tebūna metai šie kūrybiški,
Plačiai išskleisiantiems sparnus... 

Tai kas, kad jie mediniai –
Juk tokios pačios - mintys.
Ir jei dar skaitot šias eiles ...
Tikiu kinkuosim ir kitą sėją...
 
Gal vis rečiau skaičiuosime
Praradimus – vien to linkiu...
O sau linkiu, kad kitąmet –
Ko gero - tik, kad vėl pasnigtų...

Ir nusižvengiu mintyse,
neprunkškite prašau ...
Aš Jūsų palinkėjimus -
Pats sau įvykdyt privalau ...





Perdarytas Pelėdos eiliukas...

Atėjau į  metus kaip į būtį, 
Kur nežinoma dar kiek būti, 
Bet lig tol nebijojau nebūti, 
Nors esu pakeliui į nebūtį ... 

Ech, Gyvenime, - niekur kitur
nepakrausi kiek metų vežimų tempiu... 
Argi būtų sakyti kuklu, 
Ir... žiūrėkite, moterys – vyrai, vežu...

Kiek metų dar bus (tikiu jų dar bus) 
Žinočiau, kada paruošt vakarienę, 
Kviesti apaštalus laikmečio šito 
Ir sakyti, kad ji jiems - paskutinė. 

O tada  jau: Ei, eiklūs metų žirgai, 
Kitoks jau tikrai aš nebūsiu — 
Ir nereikia manyti, kad nelinksma,
Negera tempti metų vežimą ir būti...
 
Amžinybėje net ir Dievas aptingsta. 
Tvėrė žmogų panašų labai į save, 
Tvėrė žmogų, aptingo ir paliko mirtingą,
Gal jam metų pritrūko. gal... kad sutiktų...

Būsiu dėkingas už komentarus ir pataisymu rekomendacijas...

Angelų ABC

Daug yra visokių abėcėlių,
O aš rašau ją Angelų vardu,
Palaimink rašymą o, Dieve,
Meldžiu jūs, Angelai, visų ...

Jauti? Kažkas mus visad lydi - 
Vienus akylai, kitus atlaidžiai.
Juk niekas niekad nenutinka,
Tikiu, - gyvenime be jų žinios...

Vieni mus saugo taip įdėmiai,
Kad nebeleidžia žingsnio žengt.
Kitų nepastebim bet jaučiam - 
Globoja rūpestingai, lyg Tėvai...

Visi Jūs turit Angelą, nors vieną,
Bet daugumą - globoja jų keli ...
Įsiklausyti reikia į vidinį balsą 
Išgirsti, kaip plevena jų sparnai...

As Angelu pasitikiu lyg savimi...
Meldžiuos - pradėtą leis užbaigti,
Globos gyvenime ir susitikus mirtį
O mirus kūnui bus, ką Jis lydės ...

Aplankė kartą mane - gal netyčia?
Trys karaliai, o gal ir išminčiai...
Ir paliko paslėptą žinią - nekreida
Raukšlėjančioj mano staktoj ...

Kelkis ir kurk - siekdamas tikslo-
Kurį Tu renkiesi tik pats - tarp kitų...
Privalai tapti tuo, ko iš saves tikies-
Nes nugalėtojų niekad, niekas neteis...

Mylėki visus ir mylimas jauskis-
Ypač tada, kai suvoksi suklydęs ...
Kai dangus ir žemė bus jau išslydę,
Ir suprasi - esąs ne pasaulio ašis...

Būk savimi, kol į dulkes vėl virsi ...
Ir daug metų po savęs - jau kituose -
Mintyse ir genuose - išsidalintose...
Esmėje gyvasties nuolatos atsikurti...

_________________________

Aerozoliu - ant sienos inicialus rašau,
Ketvirto karaliaus, o gal ir išminčiaus...
Gyvenimas trumpas, kad skirčiau ne sau-
Gyvenu dėl savęs, aš tik čia ir dabar... :)

Ačiū Antanėli už prisistatymą... pirmoje dalyje.
Daug artimo sau aš radau - antroje dalyje, deja.
Dažniausiai kūrinius talpinu eksperimente...
Vėliau, kitur atsiduria jie moderatorių dėka...

Gink dieve nesiekiu aš tapt profesionalu - nuviliu ;)
Atsiprašau jeigu kas - aprengi sielą bendė prieš mane,
Deja nesužibėjai savo dvasios apranga man kritiška,
Tai patariu praleisti kūrinius kaip pirmą baltą lapą knygoje...

O aš randu poezijos visur -
Net spjūvyje prieš vėją...

siulau pasinagrineti, poezios profesoriau,savo teksta.

Banalus kūrinys

Vaizdai ir situacijos
Dažnai perdėm girdėti, įprasti, buitiški ar romantiški. Atėję iš literatūros tekstų.

Tema ir jos atskleidimas
Įprasta, kartojanti žinomus siužetus ir motyvus.

Lyrinis subjektas
Skurdus, neįdomus. Kartojantis elementarias situacijas: išgyvenimus, jausmus, mintis. Jos - negilios, tiesmukos.

Teksto sandara
Pernelyg akivaizdi. Mažai prasminga, nes neturi sąsajų (arba turi labai nedaug) su turiniu. Neorganizuota, nesutvarkyta.

Kalba
Girdėti rimai, įgrisęs eiliavimas, pakartojimai. Daug poetinių klišių. Automatiškas rašymas.

Nebanalus

Vaizdai ir situacijos
Asmeniškai išgyventi, originalūs.

Tema ir jos atskleidimas
Nauja. Amžina, bet neįprastai atverta. Sukurtas netikėtumo efektas.

Lyrinis subjektas
Gilus, įdomus, atveriantis nepažintų žmogaus sielos pusių. Subtilus, atskleidžiantis niuansus.

Teksto sandara
Individuali, kilusi iš turinio - ir kartu jį „aiškinanti“. Prasminga. Sudėtinga. Įvairi. Tikslinga: detalės, melodija, asociacijos ir t.t. vieni kitus paremia ir paaiškina.

Kalba
Tarp kalbos ir poezijos normų juntama įtampa. Kalbos „pažeidimai“ orientuoti į prasmę. Netikėtumo efektas. Sukuriamos naujos prasmės. Akivaizdus rašančiojo gebėjimas ją valdyti.


Grafomanija bendrinėje kalbojeKasdienybėje grafomanija reiškia perdėtą norą ir potraukį daug rašyti - nesvarbu, profesionaliai ar ne. Kaip teigia Kundera, grafomanija yra nepagrįstas savęs laikymas rašytoju:

Poezijos mes randam kituose,
Tik tiek kiek turim savyje ...
Ir tai - jei neišsibarstom vėjyje,
Ir jeigu neužsupa sava poezija

nera cia poezijos, tai grafomanija
A.V.