mažos mergaitės
smėlėtos
rankos
ašarą
braukia
ašarą
rankos
gėlėtos
užaugo mergaitė

atverkit langus
tegul sueina vidun
visi nekviestieji

(ilga eilė)

Salakas - Turmantas - Tilžė - Dūkštas - Gražutės regioninis parkas - Baltasai ežeras. Pirma žaluma dengia pakelės kalnelius, savo švelnų žiedą slepia šilagėlė, į gamtos namus kviečia nubėgdamos stirnos ir vis dar žiemos kailinių nepakeitęs baltauodegis zuikis. Neišgąsdina net iš po kojų į ežerą šmurkštelėjusi gyvatė. O gal žaltys?
Vakaras. Dūkšto ežero prieplauka. Suplazda iš meldų pakildamos išbaidytos antys. Tolimas krantas susilieja į tamsią miško juostą. Platybė. Ir atominės elektrinės monstras. Toks svetimkūnis šiam nuostabiam gamtos kampely. Tylą perskrodžia savo lizdo nakvynei ieškantys paukščiai. O kvapas! Pernykščių meldų ir bundančios žemės.
Salako bažnyčios šventoriuj odė tėvų girnapusei - meniškai sudėlioti akmenys - paminklai istorijai, žmonėms ir jų amžinybei. Važiuojant į kelią žvelgia raižiniais šviečiantys mažų medinių pirkių langai - laukia sugrįžtančių vaikų.

Jeffery K. Liker
"TOYOTA" sėkmės kelias
Skaitau ir neapleidžia jausmas, kad kažkada jau ėjau tuo keliu. Tik kodėl jis pranyko, visi keliautojai išsklido?
Vidinis "konkurentas" sunaikino taip kruopščiai kurtą bendrovės kultūrą, kurios galėjo pavydėti didžiausi ir galingiausi konkurentai - jiems to padaryti nepavyko.

Tai mintys apie verslą, bet jos tinka bet kuriai bendruomenei. Sunaikinti visada daug paprasčiau, nei metų metus kurti, visiems nariams žvelgiant ta pačia kryptim (tikslų darnumas).

Ir Mažasis princas norėjo savo planetoj turėti avį:)

akmenimis į vidų

svetimos mintys


šaltinio vandeniu plaunu


nudilusiais rožiniais

surištos rankos

maldai kyla


ne mano nuodėmės

Na ir Skrajokliai... nesiskirstysim?

gimus dvasia
ašarų rimas
veržiasi natos
burka sielos visos

skrenda teatras
tyla neįmanoma

mūs
lemties valanda
artėja
nesustabdomai
(cieksas)