Santrauka
Jos vardas buvo Cipa. Ji buvo sena žydė, gyvenusi mažame miestelyje, kuriame, kaip ir visoje Lietuvoje, skaudama širdimi prisimenama kas nutiko karo metais. Išgyvenusi neįsivaizduojamą širdgėlą, netektį ir patyrusi mirties alsavimą į nugarą ji liko mažo miestelio bendruomenės dalimi iki pat mirties. Žmonės gerbė jos gyvenimą... ir mirtį, kai ji išėjo.
Kiekvieną naktį, kol visi miegodavo ji budėdavo. Kiekvieną naktį bijodama to, kas gali vėl pasikartoti.
