Santrauka
Vėl pradėsiu ciklą vaikystės eilėraščių. Aš juos rašiau savo labai brangiam žmogui. Savo Močiutės 75-kių metų jubiliejui. Ji mane auklėjo vien tik gėriui pasiduoti, o blogiui ne. Man tada buvo tik penkiolika. 1985m sausio 31d.
Santrauka
Šis mano kūrinėlis visai netinka šiam laikotarpiui, nes dabar pavasaris, bet jis man labai brangus, nes, kai mokiausi mokykloje, jis susilaukė nemažai dėmesio. 1990 m.01.01
Santrauka
Šis kūrinėlis taip pat iš mano vaikystės. Kai visi drebėjom iš jaudulio ir nerimo, su viltim, tikėjimu pergale. 1989 m.04.11. Truputį pavėlavau, reikėjo ankščiau įdėti. Atsiprašau, negalvojau, kad jį parašiau tais sunkiais laikais.
Santrauka
Man patinka pavasaris. Meilės ir gyvybės metas. Todėl būdama mokinė parašiau šį kūrinėlį. 1989 04 10
Santrauka
Čia buvau labai įskaudinta draugo. Taip sakant pirmoji meilė, bet nelaiminga. Taip pat mokyklos laikų šis kūrinėlis 1988 m. 12. 28.
Santrauka
Ir šis trumpas eilėraštukas iš mokyklos laikų. 1988m.12.28. 11 a kl.
Santrauka
Tai dar vienas mokyklos laikų eilėraštis. 1988m.10.01. 11a klasė. Parašytas grįžus iš Palangos. Buvau Grafo Tiškevičiaus rūmuose, dabartiniame Gintaro muziejuje, ten parke lesinau glubes ir gimė toks eilėraštis.
Santrauka
Šis mano kūrinys – tai detektyvinė pjesė 10-ties veiksmų. Ji – pirmas mano rimtesnis darbas. Aš į jį sudėjau visą savo širdį, sielą, jausmus. Perrašiau jau du kartus ir nebenorėčiau perrašinėti. Kritikuoti labai lengva, bet rašyti, kurti ne. Kas rašo, tas mane supras. Aš joje rašiau apie pavydą, kad jis gali paversti žmogų paversti žudiku, sugriaužti jo sielą. Gal ji banali kai kam pasirodys, bet ir ne. Aš labai noriu tapti gera rašytoja ir labai jaudinuosi, pateikdama jūsų teismui savo kūrinį, net labai jaudinuosi. Aš suprantu, kad tokių rašytojų kaip aš yra labai daug, ir aš žinau, kas yra nepilnavertiškumo jausmas, kai tavo kūrinį atmeta nepagalvoję, kad tu įdėjai daug triūso, bet aš nepasiduosiu – rašysiu toliau. Aš myliu jus visus ir už kritiką, ir pagyrimą būsiu labai dėkinga. Mano pirmas kūrinis jūsų teismui. Su didžia pagarba – Inga Temutytė.
Santrauka
Rašiau apie rudenį, vienatvę. Mano šis eilėraštis iš mokyklos laikų. Jis parašytas buvo, kai buvau 11-e klasėje 1988 09 30.
