ŽaliaŽolė.lt RSS Feed - Puslapio naujienos

Besidomintiems Haiku

Goda — Fri, 18 May 2012 04:31:43 GMT

Japonų poezijos dirvoje išaugęs trieilis haiku, jau gana plačiai paplitęs pasaulyje, Lietuvoje vis dar laikomas egzotišku augalu, panašiu į bonsą ar šiaip kokią kambarinę gėlę... / Kornelijus Platelis.

Taip pradedama įdomi diskusija apie haiku konkursus, haiku bei jo vertimo į užsienio kalbą ypatumus savaitraštyje „Literatūra ir menas” :

http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3379&kas=straipsnis&st_id=19714

Akiračio plėtimui haiku tema – iš Jungtinių Amerikos Valstijų leidyklos „The Red Moon Press“ (RMP) metinių antologijų Artūro Šilansko (charonas) haiku vertimus į lietuvių kalbą galima rasti čia:

http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3379&kas=straipsnis&st_id=19722

Moksleivių konkurso „Kelionių lagaminas“ rezultatai

Giedrė — Tue, 08 May 2012 03:27:53 GMT

Šis konkursas man — pirmas. Jis tarsi savotiška kelionė. Dviem prasmėm. Galėjau „apžiūrėti“ gana neseną praeitį. Mokyklos suolą palikau neseniai, tad Jūsų kūryba dar artima; vietomis mintys sutapdavo su aptiktomis tekstuose. Kita vertus — buvau tik stebėtoja. Galutinis taškas, į kurį buvau atvesta konkurso — tarsi kalnas, ant kurio palypėjus, galėjau pamatyti daugiau, nei įprasta, nei buvo duota anksčiau.

Kitas maloniai nustebinęs dalykas — kai kurių dalyvių brandumas. Pamenu, perskaičius kai kuriuos darbus, buvau apstulbusi; tekstai nepasirodė „moksleiviški“. Konkurso pradžioje netgi tikėjausi sulaukti pakankamai neoriginalių, sentimentalokų kūrinių. Kartais verta tikėtis blogiausio — vėliau gali tekti patirti dvigubai džiaugsmo.

Vertinimo komisijos sprendimas:

III vieta

Pienių Bitė - „Kelionė“

II vieta

Liepa bangele - „Pažadėtosios Žemės beieškant“

I vieta

nevergė - „Vyšnių traukinys“

Sveikiname konkurso prizininkes!

Komisijos pirmininkės poetės Dalios Kudžmaitės-Balsienės pastebėjimai

1. Justinas - „Keliaut“

Nėra aiškios minties, viskas kažkaip padrika, blankios išraiškos priemonės.

2. kunigaikštis - „Kiekviena kelionė žavi“

Kūrinys maloniai nuteikia savo išraiškingumu, šviesia laiko tėkme, norisi kartu keliauti su autoriumi, lauki, kas įvyks toliau, kur atsidurs herojus, imponuoja minties lengvumas ir žaismingumas, giedra, jaunatviška nuotaika.

3. Pienių Bitė - „Per kiek laiko rožinis dramblys nuskris iš Antarktidos į kairę?“

Trūksta gyvumo, kūrinėlis truputį „drambliavotas“, sunku sekti kelionės liniją. Primena D. Bisetą, ir pati mintis nelabai originali. Nemaža esame skaitę apie skraidančius dramblius...

4. Pienių Bitė - „Kelionė pas Aldulį“

Jautrus, šiltas kūrinėlis, pripildytas meilės, tikėjimo, šviesių prisiminimų. Gal kiek per daug pasakojimo, o mažoka veiksmo. Gal per ryškiai viskas idealizuota.

5. nevergė - „Vyšnių traukinys“

Kūrinys jaudinantis, tiesiog prilygsta garsių rašytojų prozai. Puikiai išvesta gyvenimo ir kelionės paralelė. Žavi herojės stiprybė, nuoširdumas, stiprus noras gyventi. Šis kūrinėlis, manau, vienas stipriausių kūrinių jaunųjų autorių konkurse.

6. Pienių Bitė - „Kelionė“

Kūrinys originalus. Jame savitomis meninės išraiškos priemonėmis atskleista žmogaus tvirtybė. Malonu, kad nepasiduota sentimentalioms nuotaikoms, viskas gyva, tikroviška, įvilkta į trapios tikrovės rūbą. Puikiai sumanyta kūrinį suskirstyti į atskirus fragmentus, kurie papildo vienas kitą. Įdomiai iš šių fragmentų pirmųjų raidžių sudedamas žodis „kelionė“, atspindintis sudėtingą laiko tėkmę. Šaunuolė, Pievų Bite, Jūs turite talentą ir didelį norą kurti.

7. Pienių Bitė - „Vienintelė kryptis“

Tenka pripažinti, jog poezija – silpnesnioji autorės kūrybos pusė. Eilėraštis, išskyrus keletą prasmingesnių eilučių, nepalieka įspūdžio, nesujaudina. Juk keliauti viena kryptimi negrįžtant yra sunku ir baugu, o šių emocijų eilėraštis anaiptol neatskleidžia.

8. Liepa bangele - „Pažadėtosios Žemės beieškant“

Daug įmantrios kalbėsenos, bet eilėraštyje yra keletas vaizdingų, nesumeluotų eilučių. Mano manymu, kai kur trūksta logikos, įtikinančios dvasios. Gražu, kad jaunas žmogus rašo tokiomis temomis.

9. Kažkaip - „Upė“

O vis dėlto eilėraštis traukia. Jis skambus, išraiškingas, atspindintis jauno žmogaus išgyvenimus. Prisiliečiama ir prie gyvybės, ir prie mirties. Pats eilėraščio herojus – dvasiškai skaidrus ir nesuteptas gyvenimo purvo.

10. kunigaikštis - „Paslaptingas keliautojas“

Autentiška, gražu, daug meilės žmogui, gamtai, visam pasauliui. Paprasta ir kartu išraiškinga.

11. Liepa bangele - „Drugelių metafizika ir skaisčiai mėlyna nuojauta“

Kūrinėlis gal kiek ištęstas ir gal ne visai į temą. Tačiau imponuoja gamtos grožio ir laiko tėkmės pajautimas. Meninės raiškos priemonės taip pat palieka gerą įspūdį.

12. Pienių Bitė - „Kaskart ir kasnakt“

Kraujo, sopulių, mirties padauginta, nes pasaulyje viskas vyksta ratu: mirtį atsveria gimimas... Lyrinis subjektas aplinką mato pro juodus akinius, todėl trūksta įtaigos.

13. Pienių Bitė - „Prisikėlė širdy“

Blankokas pasakojimas apie prisikėlusį Kristų. Trūksta savitų minčių, savito mąstymo, savo pačios išgyvenimų.

14. Liepa bangele - „Tik dar vienas atsisveikinimas“

Kūrinėlyje jaučiamas raiškus vidinis balsas, autorė atspindi kelionę kaip savasties ieškojimą, savojo pasaulio pažinimą.

15. Liepa bangele - „Ilgesys, linguojantis žaliomis sėdynėmis“

Patraukia nebūtos paslapties, stebuklo laukimas, žavi pavaizduotas nakties pasaulis, iš tamsos gelmių išnirę pasakų elementai. Ta kelionė – neįprasta, viliojanti ir bauginanti...

16. naktimi užklok - „Po ilgo laukimo, išvykstant.“

Gera pati išgyventų jausmų lagamino idėja. Lagaminas vis pilnėja ir herojei lieka vaikystės prisiminimų ieškoti jo dugne. Kažkuo šis kūrinys man primena Šatrijos Raganos „Sename dvare“. Visa tai, ką autorė pasakoja, jau kažkur girdėta, lyg verstum 19 amžiaus romano puslapius. Kažkaip norėjosi pabūti nūdienos išgyvenimuose, pajausti jaunatvišką aistrą, veržlumą. Nemažai gramatinių ir stiliaus klaidų.

Vertinimo komisijos narys Piligrimas:

Gaila, jog nebuvo daugiau dalyvaujančių moksleivių ir neatsirado progos plačiau pažiūrėti, kas rūpi jaunesniems žmonėms, su kuo jie bando sieti konkurse pasufleruotą tematiką. Nors ir nedaug dalyvių, tačiau net ir tie keli autoriai sugebėjo ganėtinai įvairiai pasinaudoti pagrindine konkurso gaire („kelione“) ir skaitytoją pavedžioti įvairiais keliais. Daugeliui autorių šiek tiek bendresnis buvo prozos kelias, o tai mane savotiškai nustebino, nes tikėjausi, jog didžioji dalis rinksis poeziją (stereotipiškai maniau, kad būtent nuo poezijos dažniausiai ir prasideda moksleivių kelionė po kūrybą).

Vertinant tekstus ganėtinai greitai išryškėjo aiškesni favoritai (mano požiūriu). Ypač išsiskyrė Nevergės tekstas „Vyšnių traukinys“, kuris mane visų pirma patraukė gerai suvaldyta ir pakankamai švaria teksto raiška (kalba), kuri nebuvo sausa ir pasižymėjo vaizdingumu. Čia vaizdą kūrė netik išsakyti žodžiai, bet ir „tarp eilučių“ atsirandančios potekstės – „Aš išsirenku gražiausią iš savo krūvelės ir, spustelėjusi, perskiriu į dvi dalis. / Ant kauliuko juda kirmėlė.“ Skaitant jaučiasi, jog autorė gerai įvaldžiusi kalbą ir turi nemažai kūrybinio potencialo.

Kitų autorių tekstuose taip pat buvo įdomių minčių, idėjų, tačiau daugelyje pasigedau būtent to susigyvenimo“ su kalba — kai kur trūko vaizdingumo ir kalba buvo sausa, kai kur viskas atrodė ganėtinai perspausta ir tarsi pilstoma iš tuščio į kiaurą, o kitur tiesiog pritrūko atidumo ir tuo pačiu buvo privelta nemažai klaidų. Tai nėra nepagydomos ligos ir įdėjus šiek tiek daugiau pastangų bei laiko iš jų galima išaugti.

Vertinimo komisijos narė Vaiva:

Manyčiau, kad konkursas sulaukė nemenko pasisekimo, jauni žmonės sugebėjo kūrybingai, netgi labai laisvai pasižiūrėti į temą. Pirmieji tekstai turėjo daugiau tiesiogiai parodomų sąsajų su pateikiama tema, paskutinieji — labiau interpretaciniame lygmenyje.

Dažnai yra girdėti, kad dauguma rašo poeziją ir ypač trūksta stiprių jaunosios kartos prozininkų. Šis konkursas parodė visai priešingus rezultatus, nes sulaukėme tik keleto poetinių tekstų, be to, prozos kūriniai buvo kur kas ryškesni.

Nustebino kai kurių dalyvių aktyvumas, nes dažnokai tekdavo vertinti net po kelis iš eilės to paties autoriaus pateiktus kūrinius. Tai yra džiuginantis faktas, nes rodo žmogaus produktyvumą ir įdedamas kasdienes pastangas, kurios tikrai padeda jam tobulėti, ieškoti.

Belieka laukti daugiau tokių konkursų, nes tai yra puiki proga jauniems, talentingiems žmonėms būti pastebėtiems bei ieškoti savęs įvairiose temose ir formose. Buvo malonu būti komisijos nare ir stebėti šį žavų procesą.

Satyrinio eilėraščio konkursas „Aštriu žodžiu“

Ramunė Vakarė — Tue, 15 May 2012 05:50:04 GMT

Šiemet sukanka 150 metų nuo tautos dvasios žadintojo Maironio gimimo ir 80 metų nuo poeto mirties. Skelbiame satyrinio eilėraščio konkursą „Aštriu žodžiu“, skirtą Maironio sukaktims paminėti.

Konkurso taisyklės

1. Konkurso tema: Aštriu žodžiu.

2. Kūrinių skelbimo vieta: konkursai > Aštriu žodžiu.

3. Konkurso laikas: 2012 05 01-2012 05 31.

4. Konkurso rezultatų skelbimas: 2012 06 10.

5. Kūrinio pavadinimas neturėtų sutapti su konkurso pavadinimu.

6. Autorius gali paskelbti penkis anksčiau niekur nepublikuotus kūrinius.

7. Kūriniai iki konkurso rezultatų paskelbimo neredaguojami ir netrinami.

8. Neatitinkantys konkurso reikalavimų kūriniai perkeliami į jiems tinkančią kategoriją.

9. Papildoma sąlyga: autorius eilėraščiui privalo pasirinkti vieną iš Maironio epigrafų:

Vertinimo kriterijai

1. Maironio idėjų aktualumas šiandien.

2. Satyros originalumas.

3. Raštingumas.

Vertinimo komisijos nariai

1. Rašytoja Aldona Ruseckaitė — komisijos pirmininkė.

2. Rašytojas Vladas Kalvaitis — komisijos narys.

3. Moderatorius Azaras — komisijos narys.

Bus išrinkti trys prizininkai.

Kūrybinės sėkmės, mielieji!

_________

satyra

1. lit. komiškumo forma - blogio pavidalų, ydų aštrus, piktas pajuokimas, jų beprasmiškumo pabrėžimas; tos formos kūrinys: Kudirkos satyros.

2. lit. antikai ir klasicizmui būdingas žanras

- tam tikros sandaros pajuokiamasis eilėraštis, dažnai turintis ir pamokomąjį tikslą.

Satyra – hegzametru parašytas laisvo pašnekesio formos, pamokančio ar smerkiančio turinio kūrinys, kuris temos sėmėsi iš visuomenės papročių, politikos ir literatūros.

http://lt.wikisource.org/wiki/Autorius:Maironis#Satyros

________

Konkurso iniciatorė — Ramunė Vakarė.

Tarmių vakaras Kaune

Azaras — Wed, 02 May 2012 04:48:10 GMT

2012 m., gegužės 3 d., ketvirtadienį, 18 val., Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18) vyks literatūrinis- muzikinis susitikimas „Tarmių vakaras“.

Renginyje dalyvaus svetainės „ŽaliaŽolė“ nariai, V respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso laureatai: Milda Krasauskienė (juozapava), Viktoras Žilinskas (Medis), žemaitis bardas Vincas Bundza su bičiuliais. Vakarą ves aukštaitis bardas folklorininkas Algirdas Svidinskas (Azaras).

Įėjimas nemokamas.

PLAČIAU APIE TARMIŲ METUS

V-ojo respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso rezultatai

Nuomonė iš šalies

Ramunė Vakarė — Fri, 27 Apr 2012 04:03:50 GMT

Moderatoriai iš balandžio 16-23 d laikotarpiu skelbtų kūrinių atrinko septynis geriausius:

1. kaip lietus - „Baimė“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62102/

2. Nikajis - „įžvalga“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62123/

3. Ražas - „Pakeliui (8)

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62129/

4. spilgutė - Per vėlai“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62162/

5. Nijolena - „Tūkstantis tiltų“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62170/

6. Iglė - „Atsisveikinu. Juodraštis II“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62165/

7. juozapava - „Užkalbėjimai“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62230/

Paprašėme šiuos kūrinius pakomentuoti žmogų, kuris savęs nelaiko nei profesionalu, nei grafomanu.

1. kaip lietus - „Baimė“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62102/

Nuomonė iš šalies: gal geriausias eilėraštis iš tų, kuriuos man parodė. Mažai šlubuoja rimas, aiški idėja, neplūduriuojat neaiškiose miglose, kaip daug kolegų. Tačiau randu keletą pastabėlių, kurios gal bus naudingos ateičiai.

1. Nereikia idėjos aukoti dėl rimo. Pirmiausia – aiški mintis, dėl to patarčiau po pirmo užrašymo perrašyti proza savo tekstą – ar atlaiko logika? Pirmi žodžiai užduoda temą tolimesniam eilėraščio vyksmui, tačiau pirmos eilutės Ant savęs aš daugiausiai nirštu, / Net naktim šokinėju paklaikęs toliau nepasiteisina, pasirodo – ne, pykstam ne ant savęs, o ant tų bailių. Na, paskui, aišku, ir ant savęs.

2. Jei jau rimuot, tai ir žiūrėt, kad eilutė plauktų neužkliūdama: Ir naiviai pagalvojau: sulaukėm. Gal tuomet: Ir naiviai galvojau: sulaukėm.

3. O jei pamėginus verlibrą? Ir paskui vėl eiliuot. Net vienam eilėrašty paderint kelias rašymo manieras? Pabaigoj vengti moralo, ar kaip jis tenai, neišaiškint iki galo – telieka kiek paslapties.

2. Nikajis - „įžvalga“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62123/

Šiaip mielas ekspresionizmas, geriausios eilutės, mano galva, paskutinės kiekvienoj strofoj, jos įdomiai pasuka visą vaizdą į patį pasakotoją.

Patarčiau po parašymo taisyti, netikint, kad viskas, ką parašiau – genialu. Ir jei eilėraštis žiūrėtųsi geriau be kurios eilutės, tai ir braukti ją be gailesčio. Vengti įmantrumo: naiviuose nakties šnopavimuose dar negęsta neonas. Ir humoro atsisakyti, jei eilėraštis ne humoristinis: paranojiški kojų judesiai ir smirdančių kojinių tvaikas. Priimki kaip žaidimą: ar eilėraštis nukentės, jei:

xxx

mirė vakaras

laidais praskuodžia vėlyvasis tramvajus kaip niekad ištuštėjęs

ir taip begėdiškai mauroja kažko ištroškusios katės

rodos taip ir tau

nieko asmeniško

keli sudūlėję prisiminimai apie seną kaimo trobą

fotografija su pakrypusiu horizontu virš merdinčios jūros

pasiutusiai gilios Jos akys kaip ašmenys veriančios

rodos tik vakar

gimsta rytas

kažkur čepsi pogrindžio pelės

pasiutusiai sunku pabusti

(pasiutusiai gilios Jos akys kaip ašmenys veriančios)

vis nestojant kvėpavimui

3. Ražas - „Pakeliui (8)

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62129/

Suprantu pagundą pasakyti stipriai, paveikiai ir skambiai, bet patariu save sugriebt ir neleist įsisiautėt rašyti bet ką, kad tik skambėtų. Siūlyčiau paskui blaivia galva pasitikrint – o ką čia pasakiau. Dėmesį skirti ne tiek rimui, kiek paieškoti originalesnės metaforos. Bet, meldžiu, nepasiduokit filosofavimui. Iki pusės eilėraščio dar visai įdomus peizažas su belenktyniaujančiais vabalais. Štai per vidurį eilėraštį nutraukiu – ar jis liko blogesnis?

Verdenės gyvos almančio beržyno.

Baltakamieniams vėjas karčius pina.

O vandenys nurimę, tykūs, skaidrūs.

Saulytės lūgnių užsimiršę braido.

Ne sraunumoj, užutekio ramybėj

Čiuožikas ten su laumžirgiu sulygo,

Kuris greičiau apskries salyną lūgnių,

Tarp žalių lopų žaižaruoja ugnys.

Sakyk, kas įžiebė godumą goslų —

Žydėt, žavėt aistringai, dosniai?

Iš vandenų tylos, iš maurų tamsumynės

Iškyla žalios salos lyg gyvybės syvai.

Vasarvidžio nakty širdis jau alpsta

Nuo kūno šilko ir nuo lūpų karščio..

Naktis trumpa. Naktis tokia trumpa.

Tamsa neklausinėja nieko.

Nė kiek ne blogesnis, tik numetėm bereikalingą griozdą, eilučių „kvėpavimą“ pataisėm. Jei jau rimuojat, tai būkit malonūs, išvinguriuokit kaip reikiant, kad kvėpavimas nestrigtų. Ir taip reiktų sau būti reikliam, pasimokyt iš meistrų, tokių kaip Strielkūnas. Rilkė labai didis, bet čia jis visai netinka. O dar – Duino elegijos... pats sunkiausias jo veikalas.

Rašykim kaip gyvas žmogus gyvam žmogui. Be papildomos didybės. Poezija – ne filosofiniai apmąstymai, o kažkas kita.

Graži eilutė tamsa tikrai neklausia. Nuo jos ir reikėjo pradėt. Jinai teikia vilčių, kad galit rašyti. Prasirašysit.

4. spilgutė - Per vėlai“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62162/

Ir vėl rimuojam dėl rimavimo. Ieškom efekčiukų. Na susimildama pasakykit, kas norėta pasakyti eilute Delčios blakstienos užkeikimą pakaria? Patariu saugoti eilėraštį nuo bereikalingų blizgučių. Kiekviena frazė turėtų įtikinti, kurti meninį vaizdą, kurį skaitytojas matytų. Į pabaigą visgi eilėraštis atsigauna, nusimeta bereikalingas įmantrybes:

Atodūsiais nusėdusi rožančiuje

Lemtis atsimuša į seną varpinę.

Kurioj apsnūdęs varpas atsikosti:

Ne per vėlai melsvom srovelėm liejame

Dažus – išblukus sutemų prijuostei?..

Šitose eilutėse matau visą eilėraštį.

5. Nijolena - „Tūkstantis tiltų“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62170/

Jaunatvės jėga jaučiasi, kuri daug ką atperka. Pabaiga išsigrynina, tačiau pradžioj įmantrybes valyčiau – keistai skamba tie dviskilčiai, ir filosofavimai nieko neduoda: Kiek padaro žalos neišmanėlis krėsle teisėjo? Be jokio gailesčio pirmą strofą braukčiau. Kai jau pirmas įkarštis praėjęs ir tekstas parašytas, siūlyčiau apsiginkluot logine minties seka ir išravėt visas piktžoles ir išpurtyt kiekvieną grumstelį. Tai yra nelengvas darbas, bet kitaip tobulėjimo nebus. O vidutiniokais juk taip nesinori būt. Sėkmės, nepameskit tiltų ir tiltelių. Martinaitis rašė apie tūkstantį malūnų, bet tai nieko.

6. Iglė - „Atsisveikinu. Juodraštis II“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62165/

Teisybė – atrodo juodraštis. Padrikoki, atskiri vaizdai, bet – geri, paveikūs vaizdai. O tai jau daug. Visai nedaug reiktų jautraus paredagavimo ir eilėraštis būtų pirmas šioje kompanijoje. Šaunuolė – tikra meilės lyrika. Tokie eilėraščiai padeda jaunam žmogui išgyventi tamsiąsias naktis.

7. juozapava - „Užkalbėjimai“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/62230/

Ir šitas geras eilėraštis. Jaučiasi rašymo patirtis, nė kiek nešlubuoja. Kai kurios eilutės – išnešioti šviesos užkalbėjimų – nuostabus poezijos dvelksmas, kai kas nori erzinti (turbūt sąmoningai to siekiama) – dantukai į laikrodžius kalas geltonai, kitur prašosi tikslesnio žodžio – nesinori sutikti, kad gemalo veidas.

Šaunuolė Juozapava. Ji šitoj kompanijoj brandžiausia, po jos tegul bus Kaip lietus, paskui – Iglė su jaunatvišku polėkiu, o paskui jau kaip Dievas davė.

Pagarbiai – Kelmas

Pasibaigus Rumunijos tarptautiniam haiku konkursui 2012

Goda — Sat, 21 Apr 2012 12:10:34 GMT

Pasibaigus Rumunijos tarptautiniam haiku konkursui Sharpening the Green Pencil, 2012 kovo 31 d. oficialiame Romanian Kukai puslapyje buvo paskelbti konkurso rezultatai: http://variantaenglezeasca.blogspot.com/

Sveikinimai laimėjus pirmąjį prizą:

the hunter s moon

a night is not enough

to get the point

---

rudens pilnatis

nakties nepakanka

ką nors suprasti

Artūras Šilanskas (charonas)

Šiame konkurse dalyvavo devyni autoriai iš Lietuvos, kurių dauguma – iš mūsų svetainės. Tai džiugina. Konkurso organizatoriai visus visų dalyvių darbus sudėjo kartu su vertimais į rumunų kalbą į elektroninę knygą:

http://en.calameo.com/read/000002246d6a89964e763

Konkurso dalyviams tai puiki galimybė palyginti savo konkursinius kūrinius su kitų autorių darbais, o taip pat ir kitiems besidomintiems susidaryti nuomonę apie konkursą ar pasiskaityti daugiau haiku iš įvairių pasaulio kraštų.

V respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso rezultatai

Ramunė Vakarė — Mon, 23 Apr 2012 03:56:27 GMT

Raudondvaryje nuaidėjo V respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamasis reginys. Atsinaujinusi konkurso komisija kėlė dar didesnius reikalavimus konkurse dalyvavusiems. Renginį filmavo LT laida ,,Gimtoji žemė”.

Konkurso vertinimo komisija

Prof. Birutė Jasiūnaitė, kalbininkė

Aldona Baranauskienė, lietuvių kalbos mokytoja (Karilė )

Regina Katinaitė-Lumpickienė, rašytoja

Algis Latėnas, Jaunimo teatro vadovas, režisierius ir aktorius

Justinas Kubilius, poetas, literatūros kritikas (žemaitis)

Darius Mockevičius, etnologas

Prof. daktaras Vytautas Kardelis, VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas, komisijos pirmininkas

Konkurso prizininkai

Laimužė - „Ciktai vyšnaitė“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61407/

Lailiumokė - „Pašnekesė su babutėl“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61716/

eglute7 - „***“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/54728/

PelėdaitėS - „Rojaus kalba“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61736/

Medis - „Tabu“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/58093/

juozapava - „Vėjų pagairej“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61786/

P Aibutis - „Aukštaitiškas žūklas pamakas“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61730/

kunigaikštis - „Kaip akma su upelioku skūrom maines“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/61355/

spilgutė - „Permėrkės vakars“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/58027/

sajure - „Sanialis Juozapas“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61705/

Konkurso laureatai

III vietą laimėjo skaimik - „Kal ašei noriu pažinte gamtų?“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/61036/

(Kauno tautinės kultūros centro prizas ir 100 RAS* litų)

II vietą laimėjo Markatna Vasarė - „Šių nakcį lyja“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/54493/

(Firmos „Lonas“ prizas ir 200 RAS litų)

I vietą laimėjo zoikatis - „(Mon tonkē ruoduos...)“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61765/

(Kauno rajono savivaldybės prizas ir 300 RAS litų)

*RAS - Rytų Aukštaičių Sambūris

Konkurso rėmėjai

Kauno rajono savivaldybė

Kauno tautinės kultūros centras

Firma „Lonas“

Lietuvių kalbos institutas

Lietuvos liaudies buities muziejus

Leidykla „Diemedis“

Tautodailininkų sąjunga (Kauno bendrija)

UAB „Spaudos klasė“ 1 – „Spauda ant drobės”

Leidykla „Versmė“

Raudondvario seniūnija

Kauno Žemaičių bendrija

Rytų aukštaičių sambūris

Kūrėjų klubas „Žaliažolė”

Sveikiname puoselėjančius gyvąsias tarmes!

Šiandien sužinosime V respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso nugalėtojus

Ramunė Vakarė — Sat, 14 Apr 2012 04:13:59 GMT

Komisijai įvertinus konkursui pateiktus kūrinius į baigiamąjį renginį atrinkta trylikos autorių keturiolika kūrinių, kuriuos rytoj išgirsime Raudondvaryje ir sužinosime nugalėtojus. Norime, kad iki rytdienos liktų daugiau intrigos, todėl šiandien tik abėcėlės tvarka skelbiamas Laimingųjų tryliktukas:

1. eglute7 - „***“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/54728/

2. juozapava - „Vėjų pagairej“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61786/

3. kunigaikštis - „Kaip akma su upelioku skūrom maines“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/61355/

4. Lailiumokė - „Pašnekesė su babutėl“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61716/

5. Laimužė - „Ciktai vyšnaitė“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61407/

6. Markatna Vasarė - „Šių nakcį lyja“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/54493/

7. Medis - „Tabu“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/58093/

8. Medis - „Vė“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/61564/

9. P Aibutis - „Aukštaitiškas žūklas pamakas“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61730/

10. PelėdaitėS - „Rojaus kalba“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61736/

11. sajure - „Sanialis Juozapas“

http://www.zaliazole.lt/viewstory/sid/61705/

12. skaimik - „Kal ašei noriu pažinte gamtų?“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/61036/

13. spilgutė - „Permėrkės vakars“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/58027/

14. zoikatis - „(Mon tonkē ruoduos...)“

http://zaliazole.lt/viewstory/sid/61765/

Iki pasimatymo šventėje!

Kas tie „Nemiegantys“?

Ramunė Vakarė — Tue, 17 Apr 2012 04:59:51 GMT

Nemiegantys

Aurimas Novikovas

2012 m.

136 psl.

ISBN 978-9955-20-724-5

Aurimo Novikovo trumposios prozos knyga „Nemiegantys“ pradedama leidyklos „Edukologija“ nauja „Jaunųjų rašytojų prozos“ serija. Knygą sudaro keturiolika novelių. A. Novikovo kūryboje persipina meilės, jaunystės, santykių su savimi ir aplinkiniais, savo vietos šiame pasaulyje paieškų temos, praturtintos geros muzikos doze. Dž. Orvelo kūryba, Dž. Keruako „Kelyje“, H. Murakami knygos, bytnikų, hipių judėjimai, roko, bliuzo muzikos klasika, bitlomanija – visa tai turi įtakos A. Novikovo kūrybai. Tačiau jaunasis autorius ieško savo kelio, kūriniuose prabyla apie jam svarbias ir skaudžias problemas.

Gretos Kniežaitės fotogragija

1. Kada supratote, kad kūryba Jums — ne šiaip sau parašinėjimas, o rimtas darbas?

Dar nesupratau, kad kūryba – rimtas darbas, nes niekas už rašymą reguliariai nemoka algos. Rimtai kalbant, manau, jog „parašinėjimo“ stadija baigėsi dar jai neprasidėjus — visada stengiuosi viską atlikti maksimaliai, griebti jautį už ragų. Ne bandyti, o daryti.

2. Esate iš tų, kurie rašo lengvai, ar priešingai — nuolat šlifuojate frazę, sakinį?..

Rašau, kai pagauna įkvėpimas. Būna, prasėdžiu kelias valandas įnikęs į rašymą. Būna, niekur neskubu ir kontroliuoju kalbos žaismą. Nesu patyręs nuolatinio šlifavimo. Atrodo, kad tai — kiek dirbtina. Stengiuosi, kad mano proza neatsiduotu mašinalumu.

3. „Nemiegantys“ — Jūsų pirmoji kūrybinė pergalė, o kartu ir dovana skaitytojams. Kuo ypatinga ši knyga? Kokio amžiaus skaitytojams ji adresuota?

Sakyti, kad tai – pirmoji kūrybinė pergalė gal ir per drąsu, nes yra daug įvairių pripažinimo formų. Kai įvertina draugai, kritikai. Kai tekstas pasirodo spaudoje. Kai žmonės užkalbina ir paklausia apie vieną kurį tekstą. Tačiau knyga taip pat pergalė, iki kurios ilgai eita. Negaliu objektyviai pasakyti, kuo ji ypatinga. Man — viskuo. Kitam gal — tik šiaip eilinė laikina atributika. Neskiriu jos nė vienai amžiaus grupei ar panašiai. Tačiau tai tikrai nėra knyga vaikams ar tiems, kurie mąsto kaip vaikai.

4. Kodėl „Nemiegantys“? Gal naktų ramybė Jus įkvepia kūrybai, o gal budėjimas — aliuzija į dvasinio pasaulio skaudulius?..

„Nemiegančių“ sąvoka, atvirai sakant, nesisieja nei su tuo, kad naktimis rašau (mėgstu dirbti dieną ar bent jau vakare), nei su aliuzijomis į praeities kryčius, nes mano proza nėra autobiografinė. Joje nerasi mano gyvenimo detalių. Pasaulio, kokį jį matau — taip. Bet ne manęs. „Nemiegantys“ — tai žmonės, kurie nestovi vietoje ir nepripažįsta ribų, sienų. Jie kovoja už save net jei tai yra beviltiška.

5. Gal jau svajojate apie antrąją knygą ir jos rankraštį turite?

Svajoju apie daug ką, kaip ir daugelis žmonių. Kartais apie tai, kad turiu tokį namą, kokį turi Stephen King. Bet tai tik svajonės, dažnai klaustinos. Mintyse turiu ir antrą, ir trečią. Ir antros, ir trečios rankraščiai kol kas nebaigti laukia savojo laiko.

6. Aplinkoje įžvelgiate daugiau pozityvių reiškinių ar... negatyvių? Tikite sparnuota fraze „menas išgydys pasaulį“?

Tikiu, kad pasaulio niekas neišgydys, nes jis paprasčiausiai neserga. Gal tai prieštarauja daugumos įsitikinimams, bet kol šiame pasaulyje jaučiuosi gyvas, laimingas ir motyvuotas, tol sakysiu, kad jam — viskas gerai, visi varžteliai savose vietose.

7. Domitės politika?..

Taip.

8. Be rašymo kam dar pramušta galva?

Ateičiai. Toks metas, kai ateitis kuriama čia ir dabar.

9. Prozininkai paprastai tvirtai jaučia žemę po kojomis, jie realistai. Jūs, kiek žinau, ir eilėraščius rašote. Gal sulauksime poezijos knygos?

Būtent dėl to, kad tvirtai jaučiu žemę po komis, ir pasiliksiu prie prozos. Tegu eilėraščiai lieka idėjomis prozai, geriausiu atveju. Kai jau jauti žemę po kojomis, nesinori šio jausmo prarasti.

10. Tai, ko dar niekam nesakėte...

Ieškokit „Nemiegančių“. O gal jais ir tapkit.

11. Linkime įvairiapusės sėkmės!

Aurimą Novikovą (Prozaiką) kalbino Ramunė Vakarė

V respublikinio tarmiškos kūrybos konkurso baigiamoji šventė

Azaras — Fri, 13 Apr 2012 05:07:14 GMT

Laukiame visų Raudondvaryje (Kauno rajonas)