Ne vienas esate patyręs tą ypatingą žodžio įsikūnijimo jausmą: pagaliau per spaustuvę atėjo mano knyga... Malonus jaudulys, triumfas įveikus asmeninę aukštumą ir čia pat galbūt abejonės… Kai kurie naujiena pasidalina plačiau, kai kurie lūkuriuoja siaurame pažįstamų rate, bet ar teisinga, kada įsimintinas įvykis pasilieka visiškoje tyloje?

Tarptautiniame haiku tinklalapyje „Akita“ paskelbtas haiku konkursas.  

Kvietimas

Dėmesio – Konkursas! Šiaulių rajono literatų asociacijos organizuojamo respublikinio poezijos konkurso „Mūsų bočių takais“ nuostatai

​Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius skelbia poezijos konkursą, kurio vienintelė dalyvavimo sąlyga – autentiška jūsų kūryba!

2019 m. birželio 15 d., šeštadienis, nuo 13:00 iki 21:00 Adresas: Kanavos g. 7, Papiškių kaimas, Kauno raj. (Apie 5 km. nuo Zapyškio),  kur vyks naujo lietuvių autorių haiku rinkinio sutiktuvės.

Šio pavasario konkurse (Kukai) dalyvavo 28 autoriai ir pateikė konkursui 70 trieilių. Konkursiniai darbai pagal eiliškumą buvo suvesti į sąrašą ir nenurodant trieilių autorių išsiųsti konkursantams el. paštu. Autoriai, dalyvavusieji konkurse, vertino vieni kitų darbus skirdami balus trims jiems labiausiai patikusiems trieiliams. Susumavus, štai, kaip pasiskirstė balai.

Sudarant ir komponuojant prozos rinktinę, buvo pasitelktos keturios prozos knygos: Atminties keliais (2000), Praeities elegija (2005), Šauksmas (2004–2005) ir Nuotraukos atminčiai (2009), taip pat pateikta vienuolika naujų miesto tematikos novelių – sąlyginių, feljetoniškai ir net groteskiškai žaismingų, estetiškai brandesnių, kuriose ne tik grožimasi ar šiurpstama, baisimasi, bet miesto žmogaus įspūdžiai tampa vientisais vaizdais. Šioje prozos knygoje itin stipri gamtojauta, mitologinių motyvų cikliškumas, namų ir žemės darbų rituališkumas, žaismė, spalvingi mergaitės, moters, motinos sielos peizažai, tautosakiniai psichologizmai. Labai svarbūs auto (biografiškumo) ženklai, gal net pabrėžtina lietuviška prigimtis, namų jaukumo ieškojimas.

Vis skaisčiau saulėjančios dienos, pirmi pavasario lietūs ar sugrįžtančios šalnos, pumpurai pumpurėliai, gluosnio šakos, trupinančios šviesą gležnais lapeliais, štai, pražysta vyšnios, obelys ar magnolijos — kokios patrauklios akiai įprastos vietos tampa, o kur dar paukščiai, skelbiantys žinią apie pavasario stebuklą – visuotinį Atgimimą... Haiku kūrėjai ir besidomintys haiku kviečiami dalyvauti konkurse „Pavasario versmės“ 2019.  Konkursinius darbus (iki trijų haiku) pateikti iki gegužės 15 d.

Kas yra haiku? Ar tai trumpas eilėraštis, vaizduojantis gamtovaizdį ir daiktus tam tikru metų laiku, kuris dažnai klaidingai suprantamas ir pačioje Japonijoje, ir už jos ribų? Ar tai mistinė kalba, sukelianti satori (sąmonės nušvitimą, kaip teigia dzenbudizmas)? Bent jau šiuolaikiniai haiku nėra įsprausti į rėmus ir yra labai išplėtoti. Tiek išplėtoti, kiek nei Macuo Bašis (1644–1694), kuris gynė laisvos formos haiku XVII a. pabaigoje, nei Masaoka Šikis (1862–1902), kuris bandė modernizuoti haiku XIX a. pabaigoje, nė neįsivaizdavo.