Vėl krinta lapai

Ir vėl ruduo, vėl krinta lapai...
Geltonas miškas, miško takas.
Nesuprantu, ką lapai šnara,
Gal jiems nuo medžių kristi gera?
 
Einu, džiaugiuosi, kaip gražu,
Kai tiek daug lapų geltonų
Ant miško tako, senų laiptų!
Ne gaila vasaros, jos laiko.
 
Ruduo taip pat puikus juk metas…
Nukritę lapai sako – labas!
Nors jie sausi, bet saldžiai kvepia,
Žemelę juodą savim slepia.
 
Einu taku, einu mišku,
Tai ačiū Dievui, dar gražu.
Dar jie geltoni, dar auksiniai,
Visai visai nenusiminę.
 
Tad ko gi man, ko tau, žmogau,
Daugiau bereikia iš dangaus!
Tik dar dienos, tik dar vienos,
Tokios ramios, tokios šviesios.
 
……………………………..
Lėtai eini, taip šnara lapai…
- Sveiki sveiki, gražuoliai, labas!
Puošėte ąžuolus, klevus,
Dabar papuoškite takus.
 
skroblas