Laikas plukdo į rudenį viską,
Kas čia gimsta, gyvena, tas miršta,
Nužydėjusios gėlės nuvysta
Ir į nieką bematant pavirsta.

Ir laivelis į jūrą išplaukia –
Į saulėlydį ir nebegrįžta,
Tik širdis vis dar laukia ir laukia,
Tam sukaupusi valią ir ryžtą.