Dar vargana žiema, dar pilkos pievos,
Tik varnalėša stovi išdidi.
Iškėlus tarsi žiedą baltą sniegą,
Smilgelei giriasi — kokia graži!
 
Dar šėls žiema snieguotam šoky
Ir mėnesiena savo skraistę klos.
Gal net laukais atbėgs pūga kvatoklė,
Tik pieva žiemišku miegu miegos.
 
Saulelė kops aukštyn ir kovo žirgas
Pažadins žemę želmenėlį kelt.
Juk neilgai ryte ledokšniai žvilga,
Upeliams teks kelius atvert.
 
Sausa viksva šiurena liūdną godą,
Nežino ji ir aš juk nežinau.
Jau Nauji Metai, o pievoje, atrodo,
Jog sausis pakely, kažkur toliau.