Dejà vu. Esė vienu sakiniu (27)

 


432. Kai neturima profesinės kompetencijos, kaip taisyklė, imituojama psichiatro kompetencija.

431. Prekinių piniginių santykių dalyvių santykiai yra kitoniški.

430. Žmogus – vienintelis gyvūnas, galintis gyventi ir be proto, ir be širdies.

429. Labiausiai kruvina geltonoji spalva.

428. Įkišęs galvą į tigro nasrus gali tik švilpti.

427. Tie, kurių bijo visi, niekada nemylimi.

426. Caras valdomą pasaulį mato tokį, kokį jam parodo jo vasalai.

425. Kylant aukštyn išsiveržia tai, kas susitvenkę daugiausiai.

424. Pasikvietęs velnią į pagalbą viską jam ir atiduosi.

423. Jeigu kankinasi tie patys, vadinasi, ir valdžia ta pati.

422. Karas – ne socialinė tragedija. Socialinė tragedija – žmonių mirtys ne karo metu.

421. Pati užkrečiamiausia liga – baimė.

420. Verčiamas žmogus paduoda kumštį, bet ne ranką.

419. Kaip taisyklė, bepročiu vadinamas žmogus, kuris afekto būsenoje kontroliuoja save.

418. Didžiausias idealizmas kalbėti apie šviesų rytojų.

417. Šiais laikais net paaugliai, plėšdami butus, nelaužo nei langų, nei durų.

416. Jie tiek galingi, kiek mes bailūs.

415. Gelbėja ne Kryžius. Gelbėja tikėjimas Juo.

414. Laikas po laiko bus vienodas visiems.

413. Jeigu žaidimas baigiasi, jis baigiasi visiems jo dalyviams.
 
Felicija Ivanauskienė