Kartais laikomės tik už akmens,
Kartais klausome tiktai lietaus,
Kartais klausiame tiktai vandens,
Kol dienoj ar nakty paslaptis atsivers.
 
Paslaptis iš pačios   glūdumos,
Paslaptis nuo pradžių pradžios,
Paslaptis, dėl kurios  vėl kažkas
Paaukos dalelytę mažyčio savęs.
 
Bet kaip tapti tuo indu šviesos,
Kuriame bus apstu tos  jėgos,
Su kuria paslaptis daugiau nekovos,
Atsiskleis dar viena dalelytė tiesos.
 
Bet didžioji tiesa ten toli begalybėj,
Ir prie jos priartėt nėra tikimybės,
Mūsų norai yra įnoringas  žaidimas,
Tiek, kiek leidžia dangus ir likimas.