Dar akys užmerktos, bet bunda drugiai –
Nevaldomi skrenda ir skrenda.
Suraišiot virvelėm norėtum gražiai –
Tvarkingai paleisti į dangų...

Neklauso drugeliai, plevena ore,
Net bando dėl vietos kovoti.
Nudažo pasaulį – juoda ar balta,
O tiems, kurie mato – spalvotai.

Juk būna, atrodo, – ne viskas gerai, 
Nelengva tikėti rytojum.

Pabunda ryte mūsų mintys drugiais –
Į pragarą skrisim?
Ar rojų?..