Dar moku per mažai rudens
Bus dar visko – kris lapai ir lietūs,
Bus dar juoko ir tyliai skaudės.
O kaštonam asfaltą palietus,
Perskils kūnas ir pusė širdies.
Pilkos gervės nutols viršum upės,
Degs raudonų vijoklių ugnis.
Rūgščios spalgenos pelkėse supas –
Rūko rūbuose nieks nematys.
Bus šarma ant žolės palei kelią,
Inkiluos šiaurės vėjas gyvens.
O namuos vakarais vėl bus gera
Pasislėpt nuo tamsos ir vandens.
Savo tango aistringai sušokę
Saujom auksu barstysis beržai.
Aš prieš rudenį – tarsi pirmokė,
Nes išmokau dar jo per mažai…
2020 m. spalio 3 d.