Nesupykit – neskrisiu, lieku
Rudeninių voratinklių magijoj.
Su rytine rasa ant plaukų
Ir laivais ištuštėjusio pamario…

Jūs aukštai, o aš vaikštau žeme
Tik save dar tvirčiau apkabinus.
Laukia audros, kelionė ilga,
O mane šildys vasaros vynas.

Tik skambės ausyse kiek liūdnai
Vėjo atneštos ilgesio dainos.
Kokie stiprūs tie jūsų sparnai,
Kada saulė su darganom mainos.

Susitiksim namie – aš lieku
Akimis jus per dangų lydėti.
Virš gelsvėjančių miško beržų,
Vis tolyn nuo manęs,
Bet į priekį…

2020 m. rugsėjo 27 d.