***

Po tokių pažadų,
Kai žiedais linko sodai...
Tai kas miela, gražu –
Amžinai bus, atrodė.
Per vėlu. Nepradėk
Ugnimi tikrint auksą –
Nieko man nežadėk,
Aš tavęs nebelauksiu.

Išvedžioji ir vėl:
Auksu tikrina moterį...
Jau neklausiu kodėl,
Nekalbėk vilko poterių,
Kai nuleidęs akis
Tu vedi saldžią kalbą,
Bus geriau – pasakyk,
Kad senelių nevalgai,

Kad darbų sūkurys,
Kad nepraskiri rankų,
Kad skubėti turi –
Laiko vis neužtenka.
Jau sidabro gija
Plaukuose įsivėlė,
Betgi laukia tavęs
Ten raudonkepurėlė...
baltoji varnelė