Ne džentelmenai jūs, ir aš ne ledi --
Jau laikas kaukes nusimest.
Pati aršiausia jūsų ,,bledė"
Tarsi šventoji prieš mane.

Ne vienas jūsų draugui girias
Nuskriaudęs merginas kelias
O kiek gi aš praleidau vyrų--
Lengviau būt suskaičiuot žvaigždes

Seniai mane davatkos keikia,
Vadina šliundra ir kale,
Bet aš žinau, ko vyrams reikia--
Tą jie ir gauna iš manęs

Ir ne daugiau, nes raustis savo sieloj
Neleidžiu niekam pirštais purvinais
Jei širdį kažkada ir gėlė--
Ją gėlė man, tik man vienai.

Galbūt dar Jam... Vienam, vieninteliam,
Mylėtam ir lauktam ilgai....
Bet būna audros, medžiai linksta
Ir neatsitiesia dažnai...

Todėl drąsiau! Būriu arba po vieną,
Kaip jums geriau, kaip patogiau...
Dar stiprios jaunos mano strėnos--
Nesivaržykite, prašau!