Dejà vu. Esė vienu sakiniu (11)

 


131. Dievas tiki, kad žmogus yra stiprus.
         velnias žino, kad žmogus yra silpnas.
         Todėl stipriajam duodama Meilė.
         Silpnajam – pinigai.
 
130. Yra žmonės, kuriems virš galvos lubos.
        Yra žmonės, kuriems virš galvos – dangus.

138. Kuo geriau tarnauji vienoje kariuomenėje,
         tuo didesnis priešas esi kitai.
 
137.  Šešėlio nirtulys kyla iš supratimo, kad jam nelemta tapti kūnu.

136.  Neapykanta gyvena už juodųjų durų.

135.  Vieni pasirenka gyventi, kiti – žiūrėti į tavo gyvenimą.

134.  Tie, kurie žino viską, jaučiasi dievais ar prakeiktaisiais?

133.  Kartais prarandi turtą vien todėl, kad net nesuvoki jį turįs.

132.  Kodėl kiti žmonės tokie permatomi, kad net neužstoja saulės?

131.  Tik juodos paslaptys bijo vyno ir kalbėjimosi.

130.  Ne ten ieškome. Ne į tą žiūrime.

129.  Yra prigimtiniai ir priverstiniai. Priverstiniai šviesūs.

128.  Labiausiai netikėk savo akimis.

127.  Juodos lūpos ir baltus žodžius pražudo.

126.  Jei tai būtų tik liga, ji turėtų pradžią ir pabaigą.
 
Felicija Ivanauskienė