Tarsi paukščiai

Šiąnakt mėnuo toksai įkyrus –
Tai pro langą, tai pro durų plyšį.
Nors žinojau, kad smėlis birus,
Negalvojau, kad tu dar sugrįši.
 
Regis, užvakar pripažinai,
Kad vilioja nežinomi toliai.
Nors klajūnu tau būti gerai,
Kojos parnešė visgi namolio.
 
Lyg balandžiai virš kraigo namų
Sukam ratais, o laikas vis tirpsta.
Nesvarbu kiek prabėga dienų,
Noras vėl susitikti nedingsta.
 
Tarsi paukščiai mes esam laisvi
Pasirinkti ir skrydį, ir aukštį,
Bet į lizdą sugrįžtam visi
Artumu su šeima pasidžiaugti.
 
eglute7