Balto ryto seniai nemačiau

Baltas rytas, o aš nemačiau,
Kaip atėjo nakčia pirmas sniegas.
Ir, atrodo, dangus net arčiau
Ir sunkumas krūtinėj atlėgęs...

Nusidažė lyg sapno pūkai,
Nebeliko pilkai šalto švino.
Ir širdis atsidūsta – gerai,
Kada šviesą akim sugrąžina...

Apkabinusi žiemą tyliu –
Man atsako tyla lengvos snaigės.
Susitinka ant medžių šakų,
Tik pakalbintos vėjo vis baidos.

***
Balto ryto seniai nemačiau,
Nes lietus karaliauja – ne sniegas.
Nors abu į upes jie,
Tačiau
Vienas greit, kitas – tirpdamas
Bėga.

2020 m. sausio 8 d.
 
Saulėlydis