Dirvoj iš naujo kietas grūdas kalas,
Balta kreida pradėtas sakinys.
Toks didelis mažam delne kardelis,
Tokia sunki nuo vaisių obelis. 

Šermukšnių kekės palei taką svyra,
Išsukt iš kelio – ne visad baisu.
O vakarėjant – atgalios į tylą,
Atgal į spiečių danguje žvaigždžių…

Raiste jau gervės meilės nebešoka,
Į langą trankosi naivus drugys.
Sulankstom vasarą gražiai į voką,
Į rudenėjimą vėl mintys bris…

2016 – 2019 m.