Kaip greitai
pažadus gražius
užmirštam!
Kam čia kankintis,
laikina vis tiek!
Nuspėjam ateitį
kavos puodelio
tirščiuos
ir viskas aišku –
reikia tik tikėt!

Ir viskas greitai:
čia, dabar ir taškas.
Lengvai, laimingai,
viską jau turiu!
Gyvenimas –
lyg ištirpdytas vaškas,
tik gavęs formą
tampa patvariu.

Nutolsta keltas
nuo krantų smėlėtų
į kitą krantą –
viskas ten geriau...
Kai žodžiais, lyg
akmenimis apmėto –
susimąstai,
kažką ne taip dariau...