Gili gili dangaus žydrynė,
O tu toks vienišas aukštai.
Kaip iš tenai žalia gimtinė,
Gal ir mane joje matai?
 
Su dviem sparneliais gimsta paukštis,
Tau, tiktai vienas virš galvos.
Tiesa,
Po juo variklis mažas gaudžia
Aidu gyvenimo dainos.
 
Jeigu ten sakalą sutiktum,
Pasveikink jį, nes jūs abu
Sujungti vieno pašaukimo —
Siekti padangės debesų.
 
Būtų gerai iš ten pažvelgti
Į Nemuno, Neries krantus,
Vakario vėjo atsigerti,
Žvilgsniu nuglostyti laukus.
 
Dieną, žieduose dūzgė bitės,
Dabar vėl dūzgia danguje.
Gražiai skraidyk, laimingai tūpki
Motulės Žemės glėbyje.