Net moksliškai įrodoma,
Jog kontrastuojančios savybės aplinkos nutvilko,
Todėl ten murdytam 
Teks gydytis ilgokai išgyventą šoką.
Kai klaus tavęs,
Kas tu esi – avis ar vilkas?
Atšausi – mašalas, tik skrist gerai kol kas nemoku.
Priėjus kryžkelę
Ne dvi, o trys ten kryptys,
Tačiau rodyklių šuntakiuos nebūna.
Manai, bus galima ilgai savim išlikti?
Kontrastų perteklius – ir siela lauk iš kūno.
Tai tau atrodo, 
Jog brangins kaip vertą?
O iš tiesų – be skrupulų į purvą.
Ar kam svarbu, kad gyveni tik kartą?
Bijoki to, kam žarnos garsiai gurgia,
Kas saldžiai suokia, kam didingas tikslas –
Per jį nei mašalo, nei dramblio nesimato.
Nors koks gyvenimas, jei nieko ten nevyksta?
... nutukęs mašalas straubliuką ilgą krapšto...