Prašau, suvilgyk mano troškulį gyvuoju vandeniu – 
Glamonės vienu gurkšniu.
Tava jėga many per tvinksnius ataidėtų,
Jautri gyvuonis nusiplautų abejonių purvą – 
Aistroj greitėja laikas, buvęs abejingai lėtas,
Nes tavo valioje, ar aš numesiu kiautą,
Ar žodžių milą keis jausmų ulbėjimas.
Gal tu pamirši žilpinantį auksą
Ir mes laisvėsim iš savęs lyg iš troškaus kalėjimo.
Prašau, suvilgyk mano troškulį gyvuoju vandeniu – 
Judriu lašu jutimuos,
Ir mus abu sujungs virpėjimo galingo unisonas.
Tik nemanyk, jog tu kaip gėlę pievoje radai mane ir nusiskynei.
Viena gija, tik vienas gurkšnis pririšimui raištis ne per plonas?