Drugy, sužalotu sparnu –
Juk ne miestui esi sutvertas.
Ir todėl prie širdies nešu,
Ten, kur baigias mūrinis šaltis...

O kai aš pavargsiu, kaip tu,
Pailsėt pakely prisėsiu.
Mėlynuos dangus virš pečių
Ir rugiai bus nuaugę tiesiai...

Tik gerklėj bus šiek tiek kartu,
Kad jausmus pinigais matuoja.
Ar gali man priskinti gėlių
Iš šalikelės, tų – prie kojų?..

Negali?.. Žinau – negali...
Tavo juk sužalotas sparnas.
Dar pabūk prie širdies, drugy,
Kol nesulėkė juodos varnos...

2019 m. liepos 8 d.