Ką aš veiksiu tada,
Kai tu būsi už jūrų ir marių,
Už ribos, kur nėra kaip nuskrist, nei išvyst, nei išgirst, nei apglėbti?
Aš kuždėsiu maldas
Už tave, atsigrįžus į žarą vakarę,
Kol tarytum sula nuvarvės
Ilgesy užsitraukę ledėkai.
Kam žvalgytis tolyn, jei klajoji tu mano jutimuos,
Jeigu mano sapnuos, atminimuose – buvus pilnatvė.
Kai per smilgas brendu
Gležną žiedą palikus neskynus,
Ilgesingi geismai realybės jau bus atsikratę.
Aš tik lašas dabar,
Kurs naujai dienai švintant nuvirva.
Ar bereiškia ką nors
It sula gausiai plūstančios maldos?
Ką nuvargus veikiu?
Užsispyrusi paneigiu mirtį.
Meilė tarp reiškinių,
Kurių jokia jėga nesuskaldo.