Aš taurę už gyvenimą keliu,
Man vynas  – pats puikiausias dovis,
Ir iki sutemų, juodų, gilių,
Svaigstu aš džiaugtis nepaliovęs.
 
Einu Chajamo pramintu keliu,
Nors kartais man atrodo – joju,
Eikliais žirgais aš į žvaigždes skrendu,
Ir angelų pulkai man moja.
 
Ir jaudina šios vizijos mane,
Sapnai į mano būtį tvinsta,
Aš tai bandau įamžinti mene
Ir lyg aušros nebenurimstu.
 
Palauk, naktie, dar neištirpki, ne,
Dar leiski ilgesiu svaigintis.