Kortų Kaladė

Svaigiam, iki koktumo prirūkytam meilės posėdžių audringų kambary,
tarp dūmų cigarečių ir vimdančiojo blakių negyvųjų kvapo Whisky,
aš į taures sumerksiu degančias žvakes lyg skausmo faktorių slaptingą,
ir rankomis vis drebančiomis iš vilties, kaladę kortų visažinių Jums atplėšiu.

Maišykit kortas, padalinkit. Gyvenimą niekingą savo jums sulošiu skelbdamas Va Bank.
Septyni, du ir Tūzas – Dama Juodųjų Pikų, gyvenimą kažkam išgelbėjo kadaise ...
Manasis valkatos gyvenimas, Karalius pasipūtusius išskleist ant stalo reikalauja.
Gyvenimas senai per silpnas, kad Tūzais jau neegzistuojančiais visus iškirstu...

Prakeikti Kryžiai krenta iš kaladės... Aš Čirvų Damos ieškau akimis rasotomis nuo Whiskio –
tik Ji te sugeba, savaisiais koziriais lyg eliksyras, gydyti keliaujančiąją Mirtį.
Valetai arogantiškumo vėją pasigavę, vis trokšta įsiveržt į manojo gyvenimo lošimą,
bet aš šaltuoju Blefu juos žudau, vis dar nerasdamas svaiginančiojo eliksyro...

Sulošiu jums aš savojo gyvenimo duobes ir pakilimus, Teisybės paieškas, nusivylimus...
Dešimtakėm aš rizikuosiu, skandindamas stiklinėj Whiskio, dūmus nedegančios cigaretės,
nes nebijau, monetom, nekenčiančioms skurdo, skambant, lyg iš ašarų išlietam Varpui,
kad ir suteikusiajai viltį Damai nusisukus, žaizdotojo Gyvenimo negrįžtamai pralošti ...

Dalinkite kaladę. Gyvenimą niekingą Jums sulošiu...
Nors ir žinau, kad kozirinės Čirvų Damos tikrai nėra kaladėj toj... Iki mirties blefuosiu...


2019.03.09
Juodojo Rūko Gerasis Demonas