Poezijos dienai

Mintis, kaip bites iš avilio,
iš savo galvos išleidžiu –
tegu skrenda, tegu ieško rimo
ir jį į eilėraštį atneša.
Mintims visai nesvarbu:
ruduo ar ankstyvas pavasaris –
nebijo kosminio aukščio,
net iki Žemės branduolio
jos dažnai kasasi.
Minčiai negalioja –
nei valstybių sienos,
tuo labiau muitinės:
kur nori, ten ir klajoja,
vandenynų verpetuose sukasi.
Mintys – ne paukščiai –
niekas sparnų nepakirps,
jų dideli spiečiai
eilėraščių posmuos sutilps.
Eilėraštis beveik nepakito
nuo poeto Homero laikų –
toks pat jaunas, veržlus išliko
iki dvidešimt pirmo amžiaus dienų...

Žiemgalos Bitė
2019-03-21
Raktažolė51