Tapki švyturiu kelio gale,
Lai švytės tavo meilės galia,
O po kojomis birs lyg lašai
Laimės ašaros, kad pamiršai
Būti priešu – tapai sau draugu.
Būti paprasta tapo, jauku
Tarsi medžiui, kur paukščiai čiulbės, 
O žiedais skaisčiai meilė žydės.
Tarsi jūrai, kuri be krantų
Ir nustebsi: „Save prarandu...“
Tai paveikslas mažyčio tavęs
Į vienybės spalvas įsilies.
Tapsi švyturiu kelio gale
Ir švytės tavo meilės galia.