Ir vėl likau nepastebėjus,
Kaip upės išnešė ledus.
Turės pavasariškam vėjui
Anksčiau-vėliau visi paklust.

Jis gerves ragina sugrįžti
Per vandenynus į namus.
Ir sužaliuoti pilką rykštę –
Ledinio speigo nebebus.

Iš dirvos pašalo iškeltas,
Pasitiki juo net akmuo.
Naktis paliko sniegas baltas,
Spalvotai norisi sapnuot.

O vaško žvakių kvapą keičia
Gyvent ištroškę pumpurai.

Nepastebėti – nieko keisto –
Gerai, jei širdimi matai...

​2019 m. kovo 7 d.