Rasa--ašara


 
Nors žema jautri žolytė,
Rasos lašas vietą rado,
O gal ašara nukrito,
Nieks prabėgančios nematė?
 
Glaudė ją ir švelniai glostė,
Nors šaltoka ir slidi,
Nekvepėjo, ilgai uostė...
Išjudėjo... kur riedi?
 
Pasilik žaliuos lapeliuos,
Bus saugu, sušilsi greit,
Šalta tau, ir kalba velias,
Ridenies, nemoki eit.
 
Žaluma taip užliūliavo,
Šiluma pasiekė šerdį,
Rasa--ašara sapnavo,
Kad giliai jau žemę girdi...
verutė