Kažkur... Kažkada...

Iš lūpų pravertų išsprūsta garas –
Gilus atodūsis glėbin žiemos.
Ir ko tie žvirbliai obelies viršūnėj baras –
Tuoj trupinių lesyklon jiems paduos...

Paskui ugnelę kurs – per dieną juk išpustė
Žvarbokas vėjas šilumą trobos.
Ir samtį dubenin įpils kopūstų –
Nuo karšto viralo panosė aprasos...

Rasos langai, o šaltis anoj pusėj
Paspaus stipriau, nupiešdamas gėles.
Kažkur toli, per speigą aiškiai, gūdžiai
Sulos šuva... ir antras, trečias tęs...

Pokšės kieme prieš šviesią mėnesieną
Kreiva medinė apsnigta tvora...
Suguls į patalus ir pasakos po vieną,
Tik kas jas paseka senokai nebėra...

Iš lūpų pravertų išsprūsta garas –
Gilus atodūsis glėbin žiemos.

2019 m. sausio 26 d.
 
Saulėlydis