Žiemos lelija

Per purų sniegą išdidžiai vėl brenda
Ažūrais pasipuošusi žiema,
Su šiaurės vėjais sukasi ir skrenda,
Šerkšno karoliais žemę puošdama.
 
Kai danguje šimtai žvaigždynų žėri,
Ir nuometais baltais su snaigėm kris.
Kokia žavi pašvaistė atsivėrė!
Vėl keliasi suklupusi širdis.
 
Koks grožis naktyje, kai sniegas tviska,
Ir, rodos, tavo siela uždainuos.
Keliauja dangumi mėnulio diskas,
Nuraudęs slepias debesų kalnuos.
 
Kai šalia upės tyliai tuopa snaudžia,
Tarp sielos ir gamtos – trapi gija.
Nors debesų viršūnėj pūga siaučia,
Mūsų delnuos pražysta lelija.
 
Šilagėlė