Odė zylei

Zylioja zylutė
Po mėlyną kraštą,
Dėlioja pėdutėm
Slaptingąjį raštą,
Čia lestels grūdelį,
Čia kirs į sliekutį,
Ar dar kur nučiups
Kokį niekutį.
Nėr kada rinktis
Riebesnio, skanesnio,
Reik skubiai stengtis
Dėl kąsnio skalsesnio.
Gražu pažiūrėti
Į zylę darbštuolę,
Mokintis taip lesti,
Kaip lesa ji uoliai!
Pačiam su pėdutėm
Zylioti po sniegą,
Vakare nusilesus,
Griūti į miegą.
Ir godžiai migti saldų miegelį,
Ir giliai trokšti,
Nors sąnarius gelia,
Pasaulį papuošti
Savo rankelėm,
Ir kelią paruošti
Savo vaikeliam.
 
Zylutė zylioja – sparneliai maži
Pati nesupranta, kokia ji graži!
Raphael