dar ne su gal vo jau
vaivorykšte keliauja sraigė
tarsi pati būtis per nugarą
šiurpais nubėga baltam lauke
sustingęs aklas triušis
su laikrodžiu prie šono
štai ateitis mėšlungiu spaudžia gerklę
– pasikartojimų nėra kol sraigė juda
---
iškeisk tikėjimą į viltį
viltį į sportbačius
ir bėk
be pabaigos į pabaigą
jei gyveni vadinasi kvepi saulėgrąža