(Pasaka ne pasaka)
 
Dar tiktai brėkšta, aušta rytas,
Mėnulis kalbas su žvaigžde,
Kol dar abu, dar neišnyko
Šviesėjančiam debesyje.
 
Ar nežinai, ką Žemė šventė,
Kai naktį tryško šviesomis?
Nušvisdavo visa padangė
Žėruojančiom kibirkštimis.
 
Naujuosius šventė, naują ratą
Saulės keliu ėmė riedėt, —
Žvaigždei į klausimą atsakęs,
Lėtai pradėjo Mėnuo blėst.
.......................................
Naujųjų Metų pirmas rytas,
Nauja viltis tarsi žvaigždė.
Prabusk, žmogau, esi juk gyvas,
Darbais gražiausiais suspindėk.
 
Dar tikti brėkšta, debesuota,
Jei saulės kartais ir nebūtų,
Žinok — per lietų ir per pūgą
Motulė Žemė myli sūnų.