Sonetų vainikas Angelui (15)

Angelo sparnas paliečia mane.
Iš kokių jis ateina žvaigždynų?
Net, kai aš būnu giliajam sapne
Mano kelią jis stebi sunerimęs.

Ką aš padovanosiu Pasauliui?
Tik su Angelu kalbėti galiu –
Kokia mano Lemtis, kai keliauju,
Kai metų laiptais aš šiandien kopiu.

Tu supylei visko po truputį
Į naštą, kurią turiu pati nešt
Neleisk Gėrio trupiniui pražūti,
Kuris padėjai gėrį man surast...

Angele, prašau dar vienos dienos –
Kad tūkstantis metų dienoje tilptų...
 
Žiemgalos Bitė
2018 m. spalis
Raktažolė51