Dūzagiančios bitės

ji skliautinė
mano akiduobių vasara
joje vien liucernų laukai
vien dūzgiančios bitės
vien horizontai
kuriuos iškasė dar vienas Dievas
meldžiausi ir jam
kai Bachas grojo vargonais choralą
nutilo prieš temstant


mane užmigdė dar vienas skausmas
nerandu išėjimų
nerandu iš alyvinio miško
iš knygų
iš pašto, kuriame surašiau tam nežinomam dievui dar vieną laišką
ir užspaudžiau pirštu


lyg nereikėjo taškų
lyg liucernų laukas švietė pro kalkę
lyg aš tik laiške
ir nebuvo girdėti mano aidinčių žingsnių
ir sapne
nerėkė paukščiai


jie nutilo Bacho choraluose
slėpėsi taip
jog ir aš negirdėjau rugpjūčių
jog žiema mane nunešė į dar vieną šalį
jog ir aš nuo žiemos iki vasaros
dar viena karuselė
dar viena muzikinė dėžutė
crepuscolo