Darganoje

Nors už lango tvyros dargana niūri,
Nesustok, neleisk jai giliai įleist šaknis,
Juk dar likusius žodžius be atvangos renki,
Tikėk, jų aidėjimą priims tava savastis.
Būties ramybė niekada jau nesitrauks –
Laikas skubėdamas primins nueitus etapus,
Kurie pilnatyje tarsi šešėliai dar šmėkščios
Ir primins – tu dar čia – į pabaigą kelias sunkus.
 
Rena