Dvi zylutės

Dvi zylutės pabeldžia langan.
Ar įleisti į vidų jas man?
Jos šalnos ir žiemos pranašai.
Suledės greit ant lango lašai. 
 
Dvi zylutės užtrunka sode,
Kur nei uogų, nei lapų nėra.       
Jos lyg vyšnių paraudę lašai,                        
Kuriems saulės dar buvo mažai.

Pusto sniegą atklydęs šiaurys,
Nejučia atlapoja duris,
Ir matau, kad vyšnaičių sode
Jau prinokusių uogų pora.                   

Ranka ištiesiu jas nusiskint,         
Kai artėju – nutolsta tolyn.
Dvi zylutės pakyla aukštai,
Išsisklaido lyg sapnas kerai.
eglute7