mįslė

ne vakaras ne jūra
net ne šypsena
laukinę įtampą
užglaisto

žvelgi
pasaulio kitame krante
atraibuliuoja
nuojautomis plaikstos

išdegina
išlygina raukšles
ir pabučiuoja
atdūsiu į veidą
Ramunė Vakarė