Apie lietų

Lietus taip lyja, taip be proto lyja,
atrodo, žemė vandenynu virs.
Jau paukščiai į šiltus kraštus išskridę,
o mūsų mintys vasaros sapnais gyvens.
Kažkur toli išėjus vasara
su drugio sparno plazdesiais,
kažkur toli išėjusi jaunystės pasaka
su meilės spinduliais. Lietus taip lyja,
taip be proto lyja, prie lango stiklo
glaudžiasi lašai ir sutemos užkloja 
naktį tylią, vien tik lašai, vien tik lašai.
Taip stipriai jie langų stiklus pamilę,
juodoj nakty paklydę lyg drugiai.
Vis beldžia lyg benamis naktyje užklydęs,
na gal į vidų kas įleis...

2018-10-24
Audronaša