perkodavimo istorija
pamenu kai susitikom
perkodavai mano kvėpavimą
o tada tyliai tyliai sėdėjai
sukdama plaukus ant piršto
ir laukei kol pagaliau
išdrįsiu
pažvelgti iš kitos mėnulio pusės
išmoksiu
atskirti tavo širdies dūžius
išnyks
niūrus abejingumas iš mano pulso
—-
ir vis sukai plaukus ant piršto
lyg Ariadnė siūlą
kol vieną dieną
perkodavai mano
gyvenimą