Pavargę pirštai kartais jaučia kreidą,
Naktim sapnuojasi subraižyta lenta.
Ir tiktai rudenį vėl pajunti – kaip gaila,
Kad tavo klasė jau kitiems skirta...

Nesuskaičiuoji, kiek pirmųjų raidžių
Nedrąsiai raitė virpanti ranka.
Ir kiek gi kartų atsidusęs čaižiai
Skambutis skelbė – pamoka baigta...

Kiek spalių lapais dengės ir kaštonais
Mokyklos pusėn skubantys takai.
Vaikai vėl piešia rudenį geltonai,
O metai plaukus spalvina baltai...


2018 m.