To keisto vakaro nesu užmiršus,                   
Viena vis vaikštau paupio taku,
Tik vėjas lanksto gluosnį, blaško viržius
Alsuodamas atodūsiu giliu.

Paseno parkas ir tas klevas žilas,           
Kur susitikom pirmąkart abu.
Man atminty paveikslas tavo kyla
Tarsi mėnulis – kai aplink tamsu.        
 
Tik jokio rūko... Rūkas išsisklaidė.
Link upės poros leidžiasi po du,
Kur susikibę rankom naktį braidėm                         
Per vandenį nutviekstą sidabru.