Sustok

Sustok, akimirka, sustok prie slenksčio
apsidairyk prieš žengdama per jį,
žolynų fėjos pievas puošia,
žiedai drugiais plasnoja paupy.
O tu eini, eini lengvais gal sunkiais žingsniais,
palieki vasaros sapnuos mintis,
o gal save tikrovėje palieki,
pasirinkimo kito neturi.
Gyvenimo duotybė tau skaičiuoja vasaras
ir tu ant pirštų jas lenki.
Lyg kalendoriaus lapelius vis plėšai,
atidėlioji daug ką, pavėluosi, nepavysi,
stotelėse nelaukia traukiniai.
Prarastojo nesugrąžinsi,
tik vienąkart šį laiką dovanų gavai.
Kartu su paukščiais, lapais krintančiais
jis skleidžiasi dangaus skliaute,
į aukštį kyla, kol išnyksta žvaigždynų šviesoje.
Sustok, akimirka, sustok prie slenksčio,
apsidairyk prieš žengdama per jį,
nepasivysi, jau nesugrąžinsi,
griežlė nurimo vakaro glėby...

2018-07-07
Audronaša