Už lango snyguriuoja.

Aptingęs rytas žiovauja.
Durų rankena atsigręžusi į lauko sieną, apaugusi oksidų varvekliais.
Raktas kažkurioje kišenėje, arba ant vinies.
Silpsta atminties blokas – žaidžia formose ir spalvose.
Už lango kosteli kaimynas, rūkydamas pigias stiprias kontrabandines cigaretes.
Dūmai leidžiasi ant apsnigto šaligatvio – choleriškos pėdos vinguriuoja tolyn.
 Galva sukasi ir ūžia lyg dvimotorio lėktuvo variklis,
 planiruoja tarp dviejų prisirpusių sniego debesų.

 Įsiklausau:
krankia varnas,
kaimynė iš bakelio nuleidžia vandenį,
kažkur kažkas trinkteli mašinos dureles...

Akyse atsiveria paveikslo rėmai,
 juose nutapyta  pagyvenusi moteris raudonais drabužiais.
 Ranka nevalingai sugniaužia.
 Veide – nuovargis ir liūdesys.
Nežinau, kur padėjau raktą.
Užmiršau.

Vakaro gaisai įsmuko į sąnarius.
Atrakinu save tik tada, kai galbūt ten tūno velniukas.
 Angelai paliko žemę.
Dabar tai – it gulbės šokis prieš medžioklio šūvį.

 Pasipila plunksnos, pakrinka mąstymas.
Akyse sublizga sintetinė ašara
su elektroniniu užraktu.